Kritikos lavinos sulaukę Seimo nariai puolė teisintis, kodėl nepalaikė sankcijų Rusijai pratęsimo Masiškai išplito „gėdos lenta“

2025 m. kovo 16 d. 11:30
Lrytas.lt
Ketvirtadienį Seime vykęs balsavimas dėl sankcijų Rusijai pratęsimo viešojoje erdvėje sukėlė tikrą audrą. Dalis jungtinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausančių parlamentarų bei nemažai „Nemuno aušros“ atstovų balsuodami susilaikė arba šio klausimo išvis nepalaikė, todėl socialiniuose tinkluose akimirksniu išplito „gėdos lenta“ su 18-kos Seimo narių atvaizdais.
Daugiau nuotraukų (6)
Tiesa, sulaukę visuomenės pasipiktinimo už sankcijų pratęsimą nebalsavę parlamentarai puolė teisintis – feisbuke jau dalijasi savo paaiškinimais, esą Ukrainą tikrai palaiko, tačiau pateiktam įstatymo projektui turi priekaištų. Visgi dalies komentatorių neįtikino net ir tai.
Prieš sankcijų Rusijai pratęsimą balsavo „Nemuno aušros“ atstovas Robertas Puchovičius, valstiečiai Valius Ąžuolas ir jungtinei jų frakcijai priklausantys Ignas Vėgėlė bei Rimas Jonas Jankūnas.
Balsavime susilaikė „aušriečiai“ Remigijus Žemaitaitis, Aidas Gedvilas, Artūras Skardžius, Lina Šukytė-Korsakė, Daiva Žebelienė, Dainoras Bradauskas, Tomas Domarkas, Martynas Gedvilas, Vytautas Jucius, Petras Dargis, Dainius Varnas, taip pat jungtinei LVŽS ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantys Bronis Ropė, Eimantas Kirkutis ir Česlav Olševski.
Feisbuke po Seime vykusio balsavimo žmonės pradėjo masiškai dalintis lentele, kurioje patalpintos visų šių 18-kos parlamentarų nuotraukos. Internautai politikus ironiškai vadino „rudaisiais herojais“, ragino įsiminti jų veidus.
Gaisrą gesinti pirmoji užsimojo LVŽS – partijos valdyba šeštadienį pareiškė, kad Seimo valstiečių balsavimas nepritariant tolesniam sankcijų Rusijai pratęsimui buvo neapgalvotas ir netinkamas politinis sprendimas.
„Nėra ir negali būti jokio pateisinimo Rusijos agresijai Ukrainoje. Sankcijos agresorei, net jei jos ir nėra palaikomos visų kitų valstybių, yra svarbus būdas parodant mūsų valstybės požiūrį į valstybę agresorę“, – pranešime teigė LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga.
LVŽS Valdyba šeštadienį sutarė, kad partijai priklausantys Seimo frakcijos nariai pateiks siūlymus svarstomam įstatymo projektui, kuriais būtų naikinamas sankcijų galiojimo terminas, ir sankcijos būtų nustatomos neribotam laikui. Lygiagrečiai bus teikiami siūlymai tokias pat sankcijas taikyti ne tik Rusijai, bet ir Baltarusijai.
Netrukus teisintis socialiniuose tinkluose pradėjo ir kiti projekto nepalaikę parlamentarai. Dalis „aušriečių“ nusikopijavo ir savo anketose patalpino tą patį suderintą tekstą.
„Nemuno aušra“ visada palaikė ir palaikys Ukrainą. Esame ir būsime prieš bet kokį karą ar agresiją prieš bet kurią valstybę. Mūsų principinė pozicija yra aiški – palaikome Ukrainos laisvės kovą ir smerkiame Rusijos karinę agresiją“, – skelbė ir „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pavaduotojas R.Puchovičius.
„Sulaukėme daug neigiamų komentarų dėl mūsų paskutinio balsavimo Seime. Norime aiškiai ir atvirai paaiškinti savo poziciją. Mes balsavome ne prieš sankcijas ir ne prieš kovą su agresoriumi. Mūsų balsavimas buvo prieš papildomus vienašališkus ribojimus, kurių netaiko nei Europos Sąjunga, nei mūsų kaimynai – Latvija ar Lenkija.
Dėl to krovinių tranzitas tiesiog apeina Lietuvą, o mūsų šalis lieka ekonominio nuostolio ir kvailio vietoje. Jeigu šie ribojimai bus suderinti su mūsų kaimynais ir partneriais, mes visada palaikysime bendrą, vieningą ir efektyvią poziciją, kuri prisidės prie kovos su agresija“, – rašė R.Puchovičius.
Jis taip pat teigė, kad frakcija atsiprašo tų, „kurie galėjo būti suklaidinti dezinformacijos“.
„Suprantame, kad informacinėje erdvėje kartais sąmoningai ar nesąmoningai iškraipomi faktai ir siekiama supriešinti visuomenę. Todėl norime užtikrinti – esame už Ukrainą, esame už taiką ir prieš agresiją bet kurioje pasaulio šalyje“, – skelbė R.Puchovičius.
Su savo pozicija išstojo ir LVŽS gretose dirbantis I.Vėgėlė, kuris savo ruožtu paragino „stabdyti trolių ataką“.
„Lietuvoje tiesiogiai taikomos visos Europos Sąjungos sankcijos Rusijai, Lietuva ne kartą tikslino savo teisės aktus, kad tos sankcijos veiktų efektyviai. Šią savaitę Užsienio reikalų ministras K.Budrys Seime pristatė papildomas prie jau įvestų Europos Sąjungos, mūsų pačių nacionalines sankcijas Rusijai.
Žinodami valdžios mėgiamas provokacijas (Kaliningrado tranzitas, Taivano ambasada ir kitos), klausėme, ar šios nacionalinės sankcijos neneš neproporcingos žalos Lietuvai. T.y., ar tarp tų sankcijų yra prekybos sankcijų, kurias Rusija gali ypač lengvai apeiti importuodama prekes ne į Lietuvą, bet į mūsų kaimynes – Latviją ar Lenkiją, arba kitas ES šalis.
Tokiu būdu prekės patektų į Europos Sąjungą, galėtų cirkuliuoti bendrojoje Europos rinkoje, apeinant Lietuvą. Sankcijos lyg ir Rusijai, bet reali žala – Lietuvos ekonomikai. Atsakydamas ministras akivaizdžiai sakė netiesą, tvirtindamas, kad tos nacionalinės sankcijos lies tik asmenis.
Įstatymo projekte aiškiai įvardinta dalis jo siūlytų sankcijų rusiškoms prekėms. Kaip jau rašiau, tokias sankcijas Rusija gali itin lengvai apeiti: importuodama prekes į Europos Sąjungos bendrąją rinką per kitas ES valstybes. Po viso to pasipylė jau įprastos trolių atakos: balsavę prieš ministro melą nemyli Ukrainos ir tarnauja Rusijai. Lietuva ir toliau gyvena trolių burbuluose ir valdžios meluose“, – tvirtino I.Vėgėlė.
Kiti įstatymo projekto nepalaikę Seimo nariai kukliai feisbuke pasidalijo jau ištransliuotomis kolegų pozicijomis, kai kurie „Nemuno aušros“ nariai dalijosi ne savo frakcijos pozicija, o I.Vėgėlės paskelbtu vaizdo įrašu, tačiau kritikos parlamentarai neišvengė net ir tada.
„Jūs – Lietuvos išdavikas“, „Pirma daro, o paskui galvoja, ką padarė“, „Gėda“, – pavyzdžiui, tokie žmonių komentarai pasipylė po valstiečio E.Kirkučio įrašu.
sankcijosRusijasankcijos Rusijai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.