Pastaruoju metu stebimi Kinijos pareiškimai JAV ir Rusijos atžvilgiu supykdė Kremliaus propagandistus ir suteikė optimizmo Europos Sąjungos (ES) šalių politikams, siekiantiems pagerinti santykius su Pekinu.

Kinija sukritikavo Rusiją ir JAV, kad jos derasi dėl paliaubų nedalyvaujant pačiai Ukrainai ir ES šalims.

Dar daugiau – viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad Kinija pasirengusi prisidėti prie Ukrainos atstatymo po karo ir net esą svarsto galimybę dalyvauti taikos palaikymo misijoje Ukrainoje.

Visgi, naujienų portalo Lrytas kalbinti Kinijos politikos ekspertai ragina neapsigauti: tai – tik sena kinų taktika ir kuriama retorinė dviprasmybė, kuria kinai siekia aiškių savo tikslų.

[[ge:lrytas:lrytas:37049816]]

Tiesa, ekspertai pripažįsta, kad ES, patekusi į keblią padėtį, iš tiesų siekia santykių su Kinija normalizavimo – tam tikrus signalus rodo ir Pekinas.

Tačiau ar iš tiesų galėtų Kinija vaidinti didesnį vaidmenį Ukrainos karo kontekste ir sprendžiant dėl taikos derybų?

[[ge:lrytas:lrytas:37049259]][[ge:lrytas:lrytas:37052753]][[ge:lrytas:lrytas:37058620]]

Ukraina yra desperatiškoje padėtyje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Azijos studijų ir tarptautinės politikos docentas Konstantinas Andrijauskas įsitikinęs, kad Pekino retorika ES ir Ukrainos atžvilgiu – tik taktika, nes jokio esminio postūmio ES ir Kinijos santykiuose nėra.

„Reikia žiūrėti į bendrą paveikslą. Vienas pagrindinių tiek Kinijos, tiek Rusijos strateginių tikslų paskutiniais dešimtmečiais buvo pleišto įvarymas transatlantiniuose santykiuose tarp Europos ir Amerikos.

Tam tikra prasme tai, kas vyksta, labai patinka tiek Pekinui, tiek Maskvai. Būtent šiame kontekste reikėtų vertinti Kinijos pasisakymus dėl jų esą pasibaisėjimo dėl to, kad štai amerikiečiai ir rusai tariasi be Ukrainos ar Europos apie vadinamąją taiką.

Realybė tokia, kad jokia kita valstybė nepadeda Rusijai taip, kaip Kinija“, – pabrėžė K.Andrijauskas.

Anot docento, nėra duomenų, kad Kinija tiekia Rusijai galutinius ginkluotės elementus, tačiau Pekinas Maskvai suteikia ekonominę paramą, į kurią patenka ir dvigubos paskirties gaminiai, kurie panaudojami kare prieš Ukrainą.

„Pekinas mato labai gerą progą likusiam pasauliui pademonstruoti tai, kuo jie tiki – kad JAV iš principo yra ne tokia galia, kokia ji dėjosi esanti dešimtmečiais, kad iš tiesų ji yra labai agresyvi ir vietomis kategoriška.

Mums, europiečiams, dabar atėjo tas suvokimo etapas, kad prie D.Trumpo administracijos Amerika iš tiesų yra tokia galia, su kuria reikia elgtis labai atsargiai, nepaisant to, kad de jure ji yra mūsų sąjungininkė – ir viena svarbiausių“, – kalbėjo ekspertas.

[[ge:lrytas:lrytas:37067853]]

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis net buvo pareiškęs, kad neatmeta Kinijos dalyvavimo derybose dėl karo nutraukimo galimybės.

Tačiau K.Andrijauskas pastebėjo, kad Ukraina neturėjo daug galimybių kalbėti kaip nors kitaip.

„Yra tokia azijietiška patarlė, kuri dažnai priskiriama kinų strateginei minčiai: pakankamai ilgai sėdėk prie kalnų upelio ir pamatysi, kaip praplaukia tavo priešo kūnas. Kinai dabar yra tokioje pozicijoje, kai vaizduoja, kad yra atviri visoms įmanomoms opcijoms.

Nuo Rusijos atvirosios invazijos pradžios prieš daugiau nei trejus metus kinai ne kartą buvo išstoję su taikos iniciatyvomis, kurios nebuvo panašios į tikras taikos siekimo iniciatyvas, todėl iš kinų perspektyvos tai nėra kažkas labai naujo.

Tačiau Ukraina buvo, ir ypač dabar, prie D.Trumpo administracijos, yra desperatiškoje padėtyje. Todėl, žiūrint iš Ukrainos perspektyvos, būtų labai neapgalvota ir net kvaila lengva ranka nubraukti retorinius reveransus iš Kinijos pusės“, – įsitikinęs jis.

K.Andrijauskas taip pat priminė, kad Ukrainos prezidentas V.Zelenskis yra pasakęs, jog Kinija, kaip Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinė narė, galėtų būti vienas iš taikos garantų.

„Apie Kiniją dažnai kalbama, kad ji yra ta valstybė, kuri galėtų padėti su Ukrainos atstatymu po karo, nes pasaulyje yra mažai šalių, kurios turi tiek ekspertizės, kapitalo ir net politinės valios dalyvauti tuose procesuose, nes kalbama ne tik apie švelniąją galią, bet ir apie finansinę grąžą, finansinę naudą.

Labai gali būti, kad toks scenarijus yra vertinamas rimtai“, – svarstė jis.

Kinija turėjo svertus, bet žingsnių nežengė

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitikas ir Geopolitikos ir saugumo studijų centro Kinijos ekspertas Raigirdas Boruta šiuo metu stebimų Pekino veiksmų taip pat nevadintų ryškiu bandymu suartėti su ES, labiau – dviprasmiškais signalais, reaguojant į atsiradusią progą po JAV ir ES santykių virsmo.

R.Boruta pabrėžė, kad bet koks aiškesnis JAV ir Rusijos santykių suartėjimas Pekinui yra labai nepalankus, o būtent šis faktorius yra labai svarbus, kalbant apie Kinijos užsienio politikos formavimą.

„Šiuo metu būtų gana sunku vertinti, ar iš tiesų keičiasi Pekino požiūris į Rusiją ir į karą Ukrainoje. Kiek tenka stebėti viešąją Kinijos erdvę ir kaip pačioje Kinijoje nušviečiami, analizuojami bei pateikiami geopolitiniai įvykiai, galima matyti, kad Kinija iš tiesų tai mato kaip didelę progą pataisyti santykius su ES. Ir tai iš tiesų yra labai svarbu“, – kalbėjo R.Boruta.

Anot eksperto, Kinija puikiai supranta, kad iki šiol buvusi labai aiški Kinijos parama Rusijai karo Ukrainoje kontekste buvo vienas pagrindinių veiksnių, kuris neigiamai atsiliepdavo Kinijos ir ES santykiams.

„Todėl jie Europos santykių su JAV pablogėjimą ar virsmą mato kaip vieną iš galimybių, kaip gana greitai ir efektyviai tuos santykius būtų galima pasukti šiek tiek kita linkme. Tad tokie dviprasmiai signalai Ukrainos kontekste siunčiami kaip pastanga tuos santykius su ES kaip įmanoma atkurti ir pagerinti“, – kalbėjo jis.

[[ge:lrytas:lrytas:37077209]]

R.Boruta pastebėjo, kad ES jau dabar turi nemažai ekonominių iššūkių ir netolimoje ateityje jų turės dar daugiau, o Kinija, nori to ar nenori, yra svarbi pasaulio žaidėja, todėl santykių su Kinija normalizavimas yra vienas ES prioritetų. Tuo metu Kinijai ES taip pat išlieka viena svarbiausių rinkų.

Tiesa, eksperto teigimu, Kinija santykių su ES pagerinimo, glaudesnio bendradarbiavimo norėtų ir ne tik dėl ekonominių priežasčių – Pekinas norėtų bendradarbiavimą su ES išplėsti ir kitose srityse.

„Kinijai būtų paranku turėti gana stiprų partnerį pasaulyje, tarptautinėje arenoje, Jungtinėse Tautose turėti partnerį, kuris galėtų kai kuriais klausimais paremti“, – pabrėžė jis.

Tačiau R.Boruta teigė nematantis Kinijos noro turėti reikšmingesnį vaidmenį sprendžiant karo Ukrainoje klausimą.

„Turint omeny tai, kiek metų tęsiasi karas, Kinija tikrai turėjo ir turi gana reikšmingus svertus, kaip ji galėtų paveikti Rusiją, paveikti ekonomiškai ar politiškai, siekiant kažkokių virsmų Ukrainos kontekste, tai Kinija tikrai jokių reikšmingų žingsnių nėra žengusi daugiau nei trejus metus.

Todėl bent šiuo metu nematyčiau, kad Kinija turėtų daug noro kažkaip reikšmingai veikti, nes per trejus metus nieko reikšmingo šiuo klausimu nebuvo atlikta“, – pabrėžė jis.

Visgi, anksčiau griežtą požiūrį į Pekiną turėjusios Europos tonas švelnėja, todėl R.Boruta neatmeta, kad ir Kinija ateityje gali imtis konkretesnių teigiamų žingsnių Europos link.

„Bent šiuo metu ryškesnių ženklų nematau, tačiau neatmetu, kad netolimoje ateityje Pekinas gali ryžtis žengti dar toliau, parodyti tą draugiškumą ES atžvilgiu siekiant santykius normalizuoti“, – svarstė jis.

Tiesa, bet koks ES atžvilgiu pozityvus Pekino žingsnis nebūtų toks, kuris galėtų pakenkti Kinijos santykiams su Rusija.

„Pekinas nori išlaikyti glaudžius santykius su Maskva, tie santykiai turi būti paremti tuo, kad Kinija yra pagrindinis partneris, o Maskva – subordinuota Kinijos atžvilgiu. Abejoju, kad Kinija ryžtųsi reikšmingai prisidėti prie Vakarų iniciatyvų, tarkime, taikos palaikymo misijos, nes tai būtų per stiprus žingsnis link Vakarų, ir tai neigiamai atsilieptų santykiams su Rusija“, – paaiškino jis.

Kinijos akibrokštas

Tuo metu apie ES bandymus atstatyti santykius su Kinija, kaip priminė K.Andrijauskas, jau prieš kelis mėnesius prakalbo pati Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Tačiau užduotis – sudėtinga.

K.Andrijauskas priminė, kad kinai ilgą laiką apie Europą kalbėjo kaip apie alternatyvų galios polių, ir Vakarų Europos šalims šis naratyvas apie jas, kaip nuo JAV autonomišką galią, buvo malonus – pavyzdžiui, Prancūzija vis kalbėdavo apie strateginę autonomiją.

Visgi, didelė dalis Europos, tame tarpe ir Lietuva, į tokią poziciją žiūrėjo skeptiškai, nes įsivaizdavo, kad JAV niekur nedings, kad tai yra egzistencinis partneris. Tačiau susiklosčiusi realybė parodė, kad pasitikėti amerikiečiais visais klausimais jau nebegalima.

„Šiame kontekste nėra keista, kad ES galėtų ieškoti daugiau galimybių suartėti su Kinija, viena svarbiausių ekonominių, prekybinių partnerių“, – dėstė jis.

O šie metai iš pirmo žvilgsnio galėtų suteikti tam gerą progą – sueina 50 metų po Kinijos Liaudies Respublikos ir Europos Sąjungos tarpusavio santykių įkūrimo. Tačiau K.Andrijauskas atkreipė dėmesį, kad ir su kinais europiečiams nesiklosto taip, kaip norėtųsi.

[[ge:lrytas:lrytas:37067828]]

„Prieš keletą dienų pasirodė tokios žinios, kad Kinijos vadovas Xi Jinping atsisakė priimti kvietimą atvykti į Briuselį, o vietoje jo vyks ministras pirmininkas.

Tai irgi yra signalas, kad kinai nėra linkę taip stipriai prioretizuoti santykių pagerinimo tikslų, kaip to norėtų europiečiai, kurie daugeliu atžvilgiu yra sudėtingesnėje padėtyje dabartiniame etape“, – teigė jis.

Tad, K.Andrijausko manymu, šiuo atveju padėtis nesikeičia – ES šalių bandymas suartėti su Kinija kol kas nekeičia JAV požiūrio į Europą ir ketinimų atsitraukti, o jokių pokyčių Kinijos ir Rusijos santykiuose taip pat nėra.

„Kinams tai, kas vyksta, yra naudinga: Rusijos agresyvi politika atitraukia didelę dalį Vakarų pasaulio strateginio dėmesio į kitą pasaulio dalį.

Amerikiečiai labai norėtų tam prieštarauti, norėtų daugiau dėmesio skirti Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, bet objektyvi tikrovė yra tokia, kad jie yra įklimpę Vidurio Rytų procesuose, taip pat ir Europoje, kad ir kaip norėtų nuo jos atsikabinti.

O kai jau JAV norės griebtis Kinijos, pažiūrėsime, ką darys be savo esminio sąjungininko Europoje“, – kalbėjo K.Andrijauskas.

Iš Rusijos – priekaištai, iš ES – viltys: ką Ukrainai ir Europai reiškia netikėti Kinijos pareiškimai