Trečiadienį buvo surastas ge;bėjimui skirtas šarvuotis M88 „Hercules“, kuriuo pratybų metu naudojosi dingę JAV kariai, tačiau gelbėtojams vikšrinės transporto priemonės iš vandens telkinio kol kas nepavyko iškelti.
Pačių karių gelbėjimo operacija tęsiasi – lieka neaišku, ar kariai yra šarvuočio viduje.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį vakare nurodė, kad keturi amerikiečių kariai žuvo, tuo metu Lietuvos kariuomenė to dar nepatvirtino, nes karių kūnai nerasti.
D.Šakalienė: situacija sudėtinga
Po visą naktį vykusios keturių JAV karių gelbėjimo operacijos Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, ketvirtadienio rytą į incidento vietą atvyko premjeras Gintautas Paluckas. Tiesa, komentarų žiniasklaidai jis neteikė.
Dar trečiadienio vakarą poligone lankėsi ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė bei kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kurie čia atvyko ir ketvirtadienį.
Prireikė amfibijos, ekskavatoriaus
Incidento vietą apžiūrėjusi krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė ketvirtadienį nurodė, kad per naktį padarytas darbas yra labai didelis, tačiau išlieka pagrindiniai iššūkiai.
„Ką labai svarbu akcentuoti, ką mes šiandien kalbėjome – tai yra labai sudėtinga vietovė. Tai yra pelkė, kuri yra susijusi su ežeru. Visi darbai, kurie yra daromi tam, kad būtų stabilizuotas gruntas, nusiurbtas vanduo, paruošta, kad galėtų vykti gelbėjimo darbai, tam reikėjo labai daug papildomų priemonių.
Vien paruošti papildomą privažiavimą per 24 valandas, praktiškai naujas kelias yra padarytas, kad atvažiuotų sunkioji technika. Vandens lygis nusiurbtas tiek, kad būtų galima pradėti kasimo darbus. Atvyko amfibija, ilgastrėlis ekskavatorius, nes jo buvo neįmanoma kitaip pristatyti per platformą, tai jis tiesiog savo eiga turėjo atvažiuoti“, – pasakojo ji.
Anot ministrės, šiuo metu sprendžiama, ar reikės į ežerą kalti polius bei imtis kitų nestandartinių priemonių.
„Dabartinėje situacijoje tikimės, kad vis dėlto pavyktų tas scenarijus, kad nereikėtų kalti polių į ežerą, jog būtų sustabdytas vanduo ir pavyktų dabartiniame etape pajudėti su kasimu. Taip pat bus atliekamas papildomas vertinimas dėl žemsiurbės poreikio naudojimo.
Privačios kompanijos irgi aktyviai dalyvauja, labai geranoriškai reaguoja. Yra sutartys, kurios reikalingos, kad galėtume imtis papildomų veiksmų“, – nurodė D.Šakalienė.
Įsmegimo vietoje – aukšto slėgio dujų vamzdis
Kariuomenės vadas R.Vaikšnoras papildė, kad darbus apsunkina ir tai, jog toje vietoje, kur galimai ir įsmego transporto priemonė, eina aukšto slėgio dujų vamzdis.
„Ką tai sako? Tai sako, kad jis buvo pilnas dujų, reikėjo ir dujininkų, specialistų vertinimo užsukti dujų tekėjimą, sumažinti slėgį, kad mūsų sunkioji technika galėtų pradėti darbus. Vandens lygio nusiurbimas buvo pats svarbiausias, kad būtų galima įsikasti iki purvo, durpių ir ieškoti toliau“, – pažymėjo jis.
Jam antrino D.Šakalienė, pabrėžusi, kad vyksta vadinamasis nudujinimas ir vamzdis pavojaus nekelia.
D.Šakalienės teigimu, transporto priemone važiavusių keturių JAV karių likimas vis dar nežinomas, tikrinamos įvairios įvykio versijos.
„Amerikiečiai taip pat visą naktį tęsė paieškas ir aplinkinėje vietovėje, nes bet kokie scenarijai dar laikomi galimais, kol mes nematome transporto priemonės, kuri yra tikrai ne vieno metro (gylyje) įsmigusi. Mes negalime patvirtinti, ar transporto priemonėje yra kariai“, – tvirtino ministrė.
JAV kariai Lietuvoje – apie du mėnesius
Pasak politikės, transporto priemonė yra paskendusi mažiausiai 5 metrų purvo duobėje. Paviršiuje jos nesimato.
„Jeigu būtų viskas taip paprasta, turbūt patys amerikiečiai būtų ją išsitraukę, prieš prašydami mūsų pagalbos“, – kalbėjo R.Vaikšnoras.
Paklausta apie pačius JAV karius ir jų karinę patirtį, ministrė pateikė šiek tiek daugiau detalių.
„Tie kariai du mėnesius buvo Lietuvoje. Nelaimingas atsitikimas gali nutikti bet kur. Pratybos, yra scenarijai, jie vyksta sudėtingose vietovėse. Čia irgi yra sudėtinga vietovė. Kiekviena kariuomenė nori treniruotis ten, kur yra, kaip įmanoma, tokios sąlygos, reikalaujančios tam tikrų iššūkių, nes tada galima pasiruošti bet kokiems scenarijams“, – aiškino D.Šakalienė.
Paklausta, ar jau tiksliai žinomos JAV karių tapatybės ir ar dėl situacijos yra kalbamasi su jų šeimomis, D.Šakalienė teigė: „Nuolat. Šiandieną su bataliono vadu darkart kalbėjome apie karius ir jų šeimas. Detalių apie šeimas atskleisti nenorime, bet tas ryšys – nuolatinis, nes situacija – jautri, šeimoms sudėtinga.“
Atsakė, ar gali pabloginti santykį su JAV
Kalbėdama su žurnalistais D.Šakalienė nusprendė užbėgti už akių jau visuomenėje keliamam klausimui dėl to, kaip karių dingimas ir visa situacija gali paveikti Lietuvos santykius su D.Trumpo administracija ir JAV.
„Palaikome ryšį su gynybos sekretoriaus biuru, pavaduotojais, informuojame, ką šiuo metu darome. Ir su diplomatiniu korupusu, ir politiniame lygmenyje, ir kariuomenės lygmenyje. Ta situacija – labai skausminga ir sunki. Mūsų bendras darbas ir stiprus rūpestis rodo, kad esame stipri komanda. Tai matoma ir vertinama. Užbėgu už akių klausimui, ar tai (karių dingimas, – red.) gali pakenkti santykiams su JAV – ne, – pabrėžė D.Šakalienė. – Šiuo metu sunkioje situacijoje sunkiai dirbame kartu ir kaip tik sustipriname savo ryšį.“
Kariuomenės vadas R.Vaikšnoras teigė, kad už reakciją ir darbą per naktis sulaukė ir padėkų.
„NATO yra didelė šeima. Kaip aš rūpinčiausi kiekvienu savo kariu nesvarbu, kur jis yra, taip jų vadovybė rūpinasi jų kariais. Sulaukiau dėmesio ir ypač – padėkos. Padėkos iš vyriausiojo NATO pajėgų vado generolo Ch.G.Cavoli ir JAV sausumos pajėgų vado (Randy A.George’as, – Red.). Jie pasakė, kad mes ryžtingai ir valingai kibome į darbus padėdami ieškoti ir identifikuoti vietas, kur galimai kariai pasimetė. Ir sulaukėme padėkos už ryžtą, pasiaukojimą, neskaičuojant valandų ir parų, atliekant darbą kartu su amerikiečiais“, – sakė jis.
Atskleidė detalių, kaip nustatė tikslų tašką
D.Šakalienė pabrėžė, kad vietą, kur, manoma, ir gali būti JAV kariai nustatė būtent Lietuvos pajėgos.
„Kai amerikiečiai kreipėsi į mus, mes iškart suteikėme pagalbą ir labai didžiuojuosi mūsų pajėgomis, kad pavyko nustatyti galimą šarvuočio vietą“, – sakė ministrė.
R.Vaikšnoras teigė, kad jau iš pat pradžių buvo ženklų, kad karinė mašina galėjo atsidurti purvo telkinyje, tačiau tuomet buvo svarstoma turėti platesnį paieškos lauką.
„Buvo požymiai. Buvo vikšrų žymės, kurios vedė į tą vietovę, kuri kaip brasta atrodo. Iš pradžių nebuvo į tai atkreipta daug dėmesio, nes manyta, kad kariai negalėjo ten patekti. Buvo ieškoma aplink, kitose vietose, – sakė R.Vaikšnoras. -
Tų visų detalių nežinau, bet buvo grįžtama. Su sraigtasparniais skrista ir stebima su termovizoriais pažiūrėta, kur galėjo būti. Tada grįžta prie tos vietos, kad galimai ten. Susiaurėjo paieškos ratas ir susitelkėme į ten.“
Pasak R.Vaikšnoro, čia didelį darbą atliko ir Lietuvos kariuomenės narai.
„Jie pagal pirminius požymius – dyzelio įsiskverbimą, ištekėjimą, kažką užtikę kieto, nors buvo sunku pasakyti, kas ten – nustatė. Ir tada pradėjome fokusuoti į tą vietą“, – sakė kariuomenės vadas.
R.Vaikšnoras pabrėžė, kad šiuo metu daugiau detalių atskleisti negali dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, tad į klausimą, kas tiksliai įvyko kol kas visuomenei negali atsakyti.
„Sekėme nuo pat pradžių ir žinome detales, nes buvo pasitelkta mūsų kariuomenė. Bet vyksta ikiteisminis tyrimas kartu su amerikiečių kariais, tad kai bus daugiau aiškumo, pakomentuosime. Veikia karo policija kartu su JAV karo policija, su mūsų prokurorų priežiūra. Kol kas įtarimas kvalifikuojamas kaip dingimas. Kai rasime arba bus kita informacija, bus perkvalifikuotas tyrimas“, – paaiškino R.Vaikšnoras.
Kol kas jis negalėjo pasakyti, ar tyrimą vykdys Lietuva, ar JAV, bet pridūrė: „Yra procedūros. Yra buvę, kad mes pradedame ir perduodame jiems“.
Į pagalbą suskubo ir privatus verslas
Dingusių JAV karių paieškoje dalyvauja Lietuvos ir Amerikos pusės. Pasak R.Vaikšnoro, poreikio kreiptis į kitus NATO sąjungininkus nebuvo.
„Pažiūrint į turimus inžinerinius pajėgumus – turime sunkiosios technikos – pilnai pakanka. Bet mums gali reikėti nestandartinės, specializuotos technikos, kokią galbūt turi tiltų statytojai, žemsiurbė ir kokių kariuomenės savo arsenaluose įprastai neturi“, – kalbėjo R.Vaikšnoras.
Tačiau tiek R.Vaikšnoras, tiek D.Šakalienė pabrėžė, kad į pagalbą atskubėjo ir privatus verslas.
„Gerai, kad su dalimi turime sutartis, bet kitos irgi pasiruošusios dirbti. Vakar naktį atvykę specialistai vertino poreikį, ką dar galima padaryti. Matau labai žmogišką požiūrį ir ačiū už tai“, – sakė ministrė.
8 val. Atvyko G.Paluckas, D.Šakalienė ir R.Vaikšnoras
Premjeras, ministrė ir kariuomenės vadas į incidento vietą atvyko ketvirtadienį apie 8 val. ryto. Žiniasklaidos atstovams ten patekti draudžiama.
Apie savo vizitą Pabradėje D.Šakalienė paskelbė ir socialiniuose tinkluose. Savo ruožtu G.Paluckas, apžiūrėjęs įvykio vietą, iškart išvyko.
„Esame poligone kartu su premjeru Gintautu Palucku, kuris išreiškė solidarumą ir palaikymą kariams bei jų artimiesiems. Dirbame kartu ir stovime petys petin su savo sąjungininkais. JAV karių likimai – mūsų likimai“, – pranešė D.Šakalienė.
Ministrė nurodė, kad operaciją vykdo Lietuvos ir užsienio kariai, mūsų tarnybos, taip pat aktyvuoti Karinių oro pajėgų bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai.
„Nėra kūnų — nėra patvirtintų mirčių. Bet šiandien jau turime ženklų, kad operacijoje galimas greitesnis scenarijus vaduojant vandens telkinyje įklimpusią karių transporto priemonę. Bandysime pradėti kasti aplink transporto priemonę esantį dumblą.
Suprantu, skaitau ir girdžiu — nerimo visuomenėje yra labai daug. Tačiau noriu paprašyti susilaikyti nuo bet kokių interpretacijų. Nėra garantijos, kad kariai yra transporto priemonėje. Kol jų neradome — tikriname visus įmanomus scenarijus“, – teigė D.Šakalienė.
Kas žinoma?
Lietuvos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad gelbėjimo darbai vyksta ypatingai pelkėtoje vietoje, ji vis dar sausinama.
„Turime reikalų su dideliu gyliu, todėl taip pat pasitelkiama papildoma kasimo technika. Visos tarnybos dirba“, – nurodė kariuomenės atstovai.
Kiek anksčiau ministrė D.Šakalienė nurodė, kad nėra garantijos, jog kariai yra pelkėje esančiame šarvuotyje – anot ministrės, tikrinami ir kiti scenarijai.
„Kalbėjausi ryte su operacijos vadu, aišku, žmonės dirbo visą naktį, tiek kariai lietuviai ir amerikiečiai, tiek ugniagesiai. Ir yra tam tikrų pozityvių ženklų, kad yra vilčių, kad greitesnis scenarijus galėtų būti realus dėl tam tikrų technikos vadavimo galimybių.
Visą naktį buvo siurbiamas vanduo, visą naktį buvo daromi visi kiti veiksmai – tvirtinamas gruntas, kad taip pat galėtų papildoma sunkioji technika privažiuoti, nepažeidžiant dujotiekio“, – nurodė D.Šakalienė.
Kaip teigiama „The New York Times“, JAV kariai galėjo nuskęsti pelkėje, kai vyko pargabenti kitos sunkiasvorės transporto priemonės, tačiau, tikėtina, galėjo nuvažiuoti nuo kelio ir įvažiuoti į pelkę.
Publikacijoje teigiama, kad keturi kariai važiavo M88 vikšrine transporto gelbėjimo mašina, sveriančia apie 70 tonų. Jos paskirtis – išgabenti mūšio lauke sugedusius tankus.
Nuolat pildoma