Dekretą dėl I.Segalovičienės kandidatūros G.Nausėda pasirašė pirmadienį. Prezidento teigimu, nuo 2019 metų jo komandoje dirbanti patarėja yra „nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo“.
Opozicinių partijų atstovai kaipmat pareiškė, kad teikdamas savo patarėjos kandidatūrą prezidentas kuria blogą precedentą ir kelia riziką, jog Valstybės kontrolė nebeliks nepriklausoma audito institucija.
Ekspremjerė Ingrida Šimonytė buvo dar griežtesnė. Ji nurodė, kad teikdamas savo komandos narės kandidatūrą, G.Nausėda „nutarė perspjauti Donaldą Trumpą“, kuris į svarbias valstybines pozicijas taip pat rinkosi kvestionuotinus pretendentus.
Tiesa, G.Nausėdą ginti stojo valdantieji. Jie tikino nemanantys, kad I.Segalovičienei reikalingas politinio atšalimo laikotarpis, mat šalies vadovo komandoje dirbanti kandidatė nėra politiškai angažuota.
Nemato poreikio atšalti
I. Segalovičienė tikina nematanti poreikio „atšalti“ nuo šiuo metu einamų pareigų. Anot jos, šalies vadovo Gitano Nausėdos įvestą „atšalimo“ sąvoką galima taikyti tuomet, kai asmuo tiesiogiai priima sprendimus dėl įstaigos, į kurios postą kandidatuoja.
„Įstatymas sako, kad atšalti reikia tada, kada dalyvauji tiesiogiai priimant ar rengiant sprendimą dėl organizacijos, į kurią tu nori įsidarbinti, finansų, turto, veiklos priežiūros ar kontrolės. Visų šitų dalykų, kalbant apie Valstybės kontrolę, aš nevykdžiau, todėl to atšalimo ir nereikia“, – antradienį žurnalistams Seime komentavo I. Segalovičienė.
Tiesa, vėliau ji pažymėjo, kad paskutinį kartą padėjo prezidentui priimti sprendimą dėl Valstybės kontrolės beveik prieš du metus.
„Paskutinis dalyvavimas, padedant prezidentui priimti sprendimus dėl Valstybės kontrolės, buvo 2023 m. viduryje. Beveik praėjo du metai ir tikrai nėra poreikio atšalti. Man labai svarbu laikytis įstatymų ir šitoje vietoje turime ne politikuoti, bet matyti, koks iš tikrųjų yra reikalavimas valstybės tarnautojams tokiems kaip aš. Čia niekaip nesusiję su politiniais procesais“, – tęsė ji.
Žurnalistams pažymėjus, kad I. Segalovičienė yra politinio pasitikėjimo asmuo, ši tikino, jog tai nereiškia, kad ji yra politikė.
„Politinis pasitikėjimas nereiškia, kad esi politikas. Tu esi vis tiek valstybės tarnautojas, tiesiog tavo priėmimo į darbą pagrindai yra kiti“, – sakė ji.
I. Segalovičienė tvirtino nesanti kokios nors politinės jėgos ar partijos dalis, vadino save profesionalia valstybės tarnautoja.
„Aš nesu, nebuvau kažkokios politinės jėgos dalis ar politinės partijos dalis. Aš nesu politikė, aš esu profesionali valstybės tarnautoja, kuri dirbo įvairaus lygio institucijose ir su savo moksliniu išsilavinimu, su savo patirtimi, manau, galiu būti labai gera valstybės kontrolierė“, – kalbėjo prezidento patarėja.
Svarbiausia – pakelti auditų lygį
Vyriausioji prezidento patarėja teigia, kad svarbiausias jos tikslas užėmus naujas pareigas būtų pakelti atliekamų auditų ir po jų einančių rekomendacijų lygį. Pasak jos, dabartinės Valstybės kontrolės rekomendacijos nepadeda institucijoms siekti reikšmingų pokyčių.
„Mano tikslas yra, pakelti Valstybės kontrolės daromų auditų ir, svarbiausiai, rekomendacijų lygį. Netgi neseniai atliktas šios institucijos išorinis vertinimas sako, kad rekomendacijos yra pernelyg bendro pobūdžio ir kartais net akivaizdžios“, – antradienį žurnalistams teigė I. Segalovičienė.
„Turime didinti jų (rekomendacijų – ELTA) kokybę, kad jos iš tikrųjų parodytų kas vyksta, kodėl vyksta ir ką reikia padaryti. Kai kurios struktūrinės problemos mūsų šalyje tęsiasi ilgus metus, todėl turime daryti labai strategiškai aiškius auditus ir dideles reformas. Norisi matyti, kodėl metai iš metų priimame sprendimus, bet situacija nesikeičia“, – tikslais dalinosi Gitano Nausėdos pateikta kandidatė.
Iškeltiems tikslams pasiekti I. Segalovičienė išvardino dvi priemones – aiškesnės rekomendacijų formuluotes ir jų stebėsenos sistema. Valstybės kontrolė pastarąją priemonę jau naudoja, tačiau kandidatė mano, kad ji gali būti dar efektyvesnė.
„(...) Pačių rekomendacijų formuluotės – jų kokybė turi padėti motyvuot audituotą subjektą imtis pokyčių. Antra, kas jau padaryta, yra rekomendacijų stebėsenos sistema, tačiau, jei rekomendacija yra labai plati ir reikalauja daug metų, kad įgyvendinti – ji ir kabos kaip neįgyvendinta“, – problemą su dabartine stebėsenos sistema įžvelgė I. Segalovičienė.
„Kitos aukščiausios audito institucijos Europos Sąjungoje taiko vadinamus paskesniuosius specialius auditus. Manau, kad Lietuvoje taip pat verta tą daryti – duoti laiko įgyvendinti rekomendacijas ir vėliau darome dar vieną specialų auditą, kad išsiaiškinti, kodėl rekomendacijos yra įgyvendintos tik iš dalis ir ką reikia tobulinti“, – teigė prezidento patarėja.
Niekas negali daryti spaudimo
Seimo narių klausimų dėl politinio neutralumo susilaukusi prezidento Gitano Nausėdos teikiama kandidatė į valstybės kontrolierius Irena Segalovičienė teigia, jog Valstybės kontrolės nepriklausomumą saugo įstatymai.
„Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija ir jos nepriklausomumą saugo įstatymai ir teisės aktai. Čia yra kertinis dalykas, kuris suponuoja jos apsaugą ir niekas negali daryti jokio spaudimo“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo šalies vadovo vyriausioji patarėja I. Segalovičienė.
Sulaukusi konservatoriaus Žygimanto Pavilionio klausimų dėl anksčiau prezidento taikyto politinio „atšalimo“ laikotarpio, kandidatė atsakė, jog kontrolieriui turėtų rūpėti audito standartai.
„Būsimam valstybės kontrolieriui tikrai aktualu audito standartai. Esu tas žmogus, kuris laikysis audito standartų, sieksiu ir juos tobulinti, ir savo pasiūlymus nešti į tarptautinį lygį, kad jie keistųsi pagal gerąją Lietuvos praktiką“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Valstybės kontrolės pareiga atlikti LRT auditą
Sulaukusi klausimų dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų parlamentarų siūlymo pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą, I. Segalovičienė teigė, kad jį atlikti būtų institucijos pareiga.
„Valstybės kontrolės pareiga – tokį auditą atlikti, nes tai yra kertinis bendradarbiavimo tarp institucijų principas. Jeigu įstatymas numato tokią pareigą, Valstybės kontrolė turi padaryti savo darbą geriausiai kaip gali būti padaryta, su aukščiausios kokybės auditu ir rekomendacijomis“, – dėstė ji.
Vėliau kandidatė žurnalistams pabrėžė, kad ji nedalyvavo diskusijose dėl LRT audito.
Vienas prioritetų – nacionaliniam saugumui
Tuo metu kalbėdama apie savo prioritetus, I. Segalovičienė akcentavo, jog auditai turi atitikti strateginius valstybės tikslus. Todėl, pasak jos, viena kertinių sričių bus nacionalinis saugumas.
„Šiandien sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, kai valstybė prioritetizuoja finansavimą nacionaliniam saugumui, o ekonomikos augimas ir žmonių gerovė išlieka bendru tikslu (...) Stiprus viešasis sektorius ir atsakingas valdymas yra kertiniai sėkmingos Lietuvos ateities ramsčiai“, – dėstė ji.
„Strateginio audito stiprinimas ir orientacija į realų poveikį. Valstybės kontrolės auditai turi būti susiję su svarbiausiais strateginiais tikslais ir generuoti aiškius praktinius pokyčius. Sieksiu, kad auditai būtų nukreipti į sistemines valstybės valdymo problemas ir turėtų reikšmingą įtaką pažangai tokiose srityse kaip nacionalinis saugumas, demografiniai iššūkiai, sveikata, švietimas ir socialinė apsauga“, – pabrėžė I. Segalovičienė.
Antradienį Seimui pateikta prezidento vyriausiosios patarėjos I. Segalovičienės kandidatūra į valstybės kontrolierės postą. Šios kandidatūros svarstymas į plenarinių posėdžių salę grįš balandžio 29 d., iki tol ją vertins Seimo komitetai ir frakcijos.
Tai numatantį dekretą šalies vadovas pasirašė pirmadienį. Prezidento teigimu, nuo 2019 m. jo komandoje dirbanti I. Segalovičienė yra „nepaprastai darbšti, profesionali, principinga ir vertybiškai orientuota kandidatė, puikiai išmananti vadybos principus ir pasirengusi siekti efektyvaus valstybės lėšų naudojimo“.
„Tikiuosi iš Valstybės kontrolės aktyvesnio įsitraukimo į valstybės biudžeto formavimą, tai padėtų sudėtingu laikotarpiu išlaikyti fiskalinę drausmę. Be to, būtina ir toliau didinti Valstybės kontrolės rekomendacijų kokybę ir stiprinti poveikį viešajam valdymui. (...) Neabejoju, kad I. Segalovičienė, įsigilinusi į viešojo valdymo stebėsenos ir vertinimo temas bei sukaupusi vertingos praktinės patirties, yra tinkamiausia kandidatė siekti šių tikslų“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituotas prezidentas.
Valdančiosios koalicijos lyderiai pretendentę sutiko gana palankiai – anot premjero Gintauto Palucko, I. Segalovičienė „turi reikalingas kompetencijas, yra patyrusi specialistė“. Jam antrino ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Visgi, opozicinių partijų atstovai neslėpė – teikdamas savo patarėjos kandidatūrą, prezidentas kuria blogą precedentą ir kelia riziką, jog Valstybės kontrolė nebeliks nepriklausoma audito institucija. Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė – teikdamas savo komandos narės kandidatūrą, G. Nausėda „nutarė perspjauti Donaldą Trumpą“, kuris į svarbias valstybines pozicijas taip pat rinkosi kvestionuotinus pretendentus.
Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikino nemanantis, jog I. Segalovičienei turėtų būti taikomas koks nors politinio „atšalimo“ laikotarpis, mat, anot jo, šalies vadovo komandoje dirbanti kandidatė nėra politiškai angažuota.
I. Segalovičienė šalies vadovo vyriausiąja patarėja pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūtį. Anksčiau ji yra dėsčiusi Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo institute, dirbusi šio universiteto Strateginio planavimo departamente kokybės užtikrinimo srityje.
Vėliau I. Segalovičienė buvo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio patarėja, o į Prezidentūrą atėjo iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovo pareigų.
I. Segalovičeinė baigė KTU viešojo administravimo magistro studijas, atliko mokslinius tyrimus viešojo administravimo stebėsenos ir vertinimo temomis, taip pat stažavosi Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje.
Šiuo metu Valstybės kontrolei vadovauja Mindaugas Macijauskas – jį Seimas paskyrė į šias pareigas 2020 m. gegužę.
Valstybės kontrolierių prezidento teikimu Seimas skiria 5 metų kadencijai.