Meška kėlė chaosą ir valdžios kabinetuose

„Net ir Vilniaus meška žino, kad trūksta aplinkosaugininkų“, – tokį plakatą trečiadienį iškėlė prie Vyriausybės piketavę pareigūnai.

Ko išties trūksta Lietuvoje – aplinkosaugininkų ar jų žinių, kaip elgtis su į miestą atklydusiais laukiniais gyvūnais?

Toks klausimas kilo ne tik medžiotojams, kurie kelias dienas stebėjo mešką ir buvo pasiruošę ją palydėti iš miesto.

„Kodėl aplinkosaugininkai nereagavo į tokius atvejus turėdami visus instrumentus? Juk gyvūnas gali būti užmigdomas ir išgabenamas į aplinką, iš kurios yra atklydęs“, – chaotišku tarnybų elgesiu piktinosi Aplinkos komitetui priklausanti Seimo narė Ligita Girskienė.

Už aplinkos apsaugą atsakingų institucijų veiksmai ir nenoras veikti kasdien stebino ir medžiotojus, už kurių saugumą, atrodo, buvo atsakingi tik jie patys.

Į Vilnių atklydusi meška sostinėje blaškėsi kelias dienas, tačiau prašyti medžiotojų pagalbos sugalvota ne iškart.

„Medžiotojų, kurie žino, koks tai gyvūnas, jais domisi, yra ieškoję kitose šalyse ar net sukūrę jų migracijos stebėjimo sistemą Lietuvoje, ten nebuvo. Tad koks ten buvo sukurtas planų planas, kas jį kūrė ir kaip viskas turėjo būti realizuota, lieka nežinoma ne tik jums, bet ir mums“, – teigė vienas meškos ieškojusių medžiotojų.

Medžiotojams nusprendus įsitraukti į paiešką ir atvykus į sutartą vietą joje buvo 6 žmonės: trys Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai ir trys Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Laukinių gyvūnų globos centro (LGGC) specialistai. Suvažiavus keliems medžiotojų ekipažams susidarė 7–8 paieškos komandos.

Medžiotojų teigimu, ši grupė neturėjo ne tik jokio veiksmų plano, bet ir naujausios informacijos, kur yra meška. Vakare susirinkusi grupė pagal Bendrojo pagalbos centro (BPC) gautus pranešimus žinojo tik tai, kuriose gatvėse žvėris buvo pastebėtas ankstų rytą.

„Buvo praėjusios jau 8 valandos. Meška – ne vėžlys, per tiek laiko ji gali ne tik į „Akropolį“ ateiti, bet ir visą Vilnių pereiti“, – stebėjosi vienas medžiotojų.

Jo teigimu, jei meška būtų buvusi tinkamai ieškoma, dar šeštadienį ji pati galėjo palikti miestą arba būti užmigdyta ir išgabenta į saugią vietą: „Gyvename technologijų metais – viskas filmuojama. Viešų duomenų – šimtai tūkstančių, bet jų niekas neieškojo.“

Medžiotojo teigimu, pirmadienį suburtas vadinamasis paieškos štabas atrodė apgailėtinai: „Stovėjome gatvėje, nei stalo, nei centro. Tik lakstantys berniukai ir mergaitės su telefonais, kažką burbuliuojantys, sutrikę, išskyrus AAD vyrus, laukiančius komandos, ką daryti, ir mus – 6 ekipažus su dronais.“

Vienas medžiotojų turėjo ne tik specialų droną su gyvūnams užmigdyti reikalinga įranga, bet ir kitų priemonių, kurios galėjo išsaugoti mešką, tačiau Aplinkos ministerija neišdavė leidimo naudoti tokią įrangą.

Greičiau buvo išduotas leidimas gyvūnui likviduoti, o medžiotojai visą laiką buvo raginami kuo skubiau pasirašyti prašymą išduoti likvidavimo leidimą.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) oficialiai paskelbė, kad atsisako nušauti į Vilnių atklydusią mešką.

„Keista, kai taip nevertinama laukinio gyvūno gyvybė ir pasirenkamas paprasčiausias ir banaliausias kelias. Beveik galiu garantuoti, kad to tikrai nebūtų, jei valdant tokias situacijas dalyvautų ir tie, kurie ne tik žino ar išmano gamtą, žvėris, bet ir gali padėti valstybei pasiruošti valdyti tokias situacijas“, – svarstė LMŽD direktorius Laimonas Daukša.

L.Daukša apgailestavo, kad valstybės institucijos taip ir neatsižvelgė į medžiotojų raginimus kartu sukurti veikiančią tokių situacijų valdymo sistemą, kuri leistų stebėti ir valdyti gyvūnų migraciją.

Kad į Vilnių atklydus meškai krizės valdymas buvo chaotiškas, pripažino ir premjeras Gintautas Paluckas.

Jis buvo informuotas ir supažindintas su situacija ir įvertino medžiagą apie Aplinkos ministerijos bei tarnybų atliktus veiksmus.

„Visiems akivaizdu, kad krizės valdymas mieste pasirodžius pavojingam laukiniam gyvūnui buvo chaotiškas, o politinė atsakomybė už situacijos kontrolę tenka Aplinkos ministerijai.

Patirtis moko ir, suprantama, matėme ydingą praktiką, kai kelios institucijos blaškėsi, badė pirštais viena į kitą ir svarstė, kas vienas atsakingas, – taip būti ir tęstis negali, tai yra apsileidimas“, – Vyriausybės vadovo poziciją perdavė jo patarėjas Justinas Argustas.

Premjeras yra pavedęs nedelsiant persvarstyti ydingą tvarką, parengti aiškų algoritmą, sudėlioti planus, atlikti visus namų darbus ir paskirti atsakingus asmenis: „Asmenis, kurie ateityje išsyk prisiimtų atsakomybę lyderiauti ir turėtų visus įgaliojimus valdyti tokias ir panašias operacijas bendradarbiaudami ir koordinuodami atsakingų institucijų darbą.“

Valdant bet kokią krizę, premjero požiūriu, turėtų būti vienas, o ne keturi arba penki atsakingi asmenys, antraip procesas bus stichiškas. Tokį ir matėme.

Premjeras neabejojo, kad Aplinkos ministerija netrukus pristatys atitinkamus siūlymus ir situacija su ruduoju lokiu bus gera pamoka visoms institucijoms.

Premjero kritikuoti Aplinkos ministerijos vadovai savo klaidų neįžvelgia. Apie meškos paieškas „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su aplinkos viceministru Ramūnu Krugeliu, kuris paieškos grupėje pasirodė tik tuomet, kai iš medžiotojų jau buvo gauta informacija, kad meška išėjo iš Vilniaus ir yra netoli Riešės (Vilniaus r.).

– Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, ne ministrai ar viceministrai teikia pagalbą laukiniams gyvūnams, o apmokyti specialistai, mokantys ir sugebantys tai daryti. Situacija buvo koordinuojama nuo pirmųjų pranešimo gavimo minučių. Laukinių gyvūnų globos centro (LGGC), policijos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai dirbo siekdami kuo greičiau suvaldyti susidariusią padėtį.

– Gavus pirmuosius panešimus apie rudąjį lokį LGGC specialistai į vietą vyko kartu su policijos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais. Tai daryta siekiant užtikrinti visų saugumą: visuomenės, darbuotojų ir paties rudojo lokio. Svarbiausia užduotis buvo pasiekti, kad gyvūnas saugiai sugrįžtų į gamtą.

– Pirmiausia buvo vertinamas lokio elgesys, nes natūraliai šie gyvūnai bijo žmonių ir jų vengia. Gyvūno elgesys nekėlė įtarimų, todėl buvo suteikta galimybė jam pačiam grįžti atgal į gamtą – savo namus. Tai ir buvo pirmoji plano dalis.

Jei gyvūnui būtų nepavykę savarankiškai grįžti į mišką, būtų buvusi įgyvendinta antroji plano dalis – lokys buvęs būtų užmigdytas ir perkeltas į gyvūnui būdingą buveinę, didesnį miškų masyvą. Šiuos veiksmus atlieka LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistai.

Pasitarus su ekspertais buvo pasiruošta užmigdytam lokiui pritvirtinti siųstuvą, kuris leistų nuolat stebėti jo buvimo vietą. Tuomet vėl būtų bandoma gyvūną perkelti, kad nekeltų pavojaus žmonėms, arba stebėti jo elgesį ir įvertinti bet kokius neįprastus požymius.

– AAD pasitelkė du dronus, vienas jų – termodronas. Būtent AAD pareigūnai pirmieji (ne dronu) pastebėjo rudąjį lokį pirmadienio vakarą, vėliau jį savo dronais stebėjo ir filmavo medžiotojai.

– Pirmieji pranešimai apie Vilniaus rajone, Avižieniuose bei Tarandėje, pastebėtą rudąjį lokį gauti birželio 14 dieną popiet.

Iškart sureagavus į Tarandę vyko LGGC specialistai kartu su policijos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais.

Nors gyvūno tuo metu aptikti nepavyko, buvo pradėtas aktyvus situacijos stebėjimas ir įvertinta galimo elgesio trajektorija.

Kadangi rudasis lokys buvo pastebėtas netoli draustinio, svarstyta galimybė laikinai riboti eismą ir nukreipti gyvūną miško link, kad būtų išvengta jo sugrįžimo į miestą. Tą pačią dieną apie 21 valandą buvo gautas naujas pranešimas apie mešką Didžiojoje Riešėje, prie gyvenamųjų namų. Į įvykio vietą išvyko LGGC veterinarijos gydytoja ir gyvūnų prižiūrėtojas, buvo naudojamas termovizorius, tačiau meškos rasti nepavyko.

Birželio 15-osios naktį, apie 3 valandą, buvo gautas dar vienas pranešimas apie gyvūną Ukmergės gatvėje, Vilniuje. Atsižvelgiant į gyventojų liudijimus, meška elgėsi taikiai – vengė žmonių, todėl buvo manoma, kad ji natūraliai traukiasi miško link. Buvo fiksuojama jos judėjimo kryptis, kuri vedė Riešės miškų link.

Tikėtasi, kad gyvūnas sugebės saugiai grįžti į natūralią buveinę.

Vis dėlto birželio 16-osios rytą pranešta apie mešką šalia intensyvaus eismo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad tai galėjo kelti pavojų eismo dalyviams ir pačiam gyvūnui, priimtas sprendimas taikyti užmigdymą ir perkelti gyvūną į saugią vietą.

Visą savaitgalį LGGC specialistai nuolat bendravo su pranešimus teikusiais gyventojais, teikė konsultacijas, atsakė į klausimus ir glaudžiai bendradarbiavo su kitomis atsakingomis institucijomis.

LGGC primena, kad tai buvo išskirtinė, netipiška situacija, todėl reikėjo greitų, bet atsakingų sprendimų. Veiksmai buvo orientuoti ir į visuomenės saugumą, ir į laukinio gyvūno gerovę.

– Leidimas galioja tik tuo atveju, jei kyla grėsmė žmonių saugai ir sveikatai, ir tai patvirtina LMSU Laukinių gyvūnų globos centras. Leidimas išduotas trims medžiotojų būreliams ir galioja tik nurodytuose medžioklės plotų vienetuose iki šių metų gruodžio 31 dienos.

– Lietuvoje ekstremalios situacijos valdymas yra reglamentuojamas teisės aktais ir organizuojamas pagal civilinės saugos sistemą. Už ekstremalių situacijų valdymą atsako įvairios institucijos priklausomai nuo situacijos pobūdžio ir masto.

Reikia pažymėti, kad vadovaujantis teisės aktais laukinio gyvūno pasirodymas mieste nėra ekstremali situacija.

Nors viceministras neatsakė, kada iš tiesų buvo išduotas leidimas likviduoti mešką, redakcijos žiniomis, jis išduotas birželio 16 d. vakarą, 22 val. 54 min.

Tuo metu jau buvo žinoma, kad meška pasitraukė iš Vilniaus. Tačiau iki tol jos ieškoję LGGC specialistai neturėjo nei leidimo užmigdyti žvėrį, nei tam reikalingo prietaiso. Kas būtų buvę, jei meška būtų puolusi, dabar galima tik spėlioti.