Kaunietė Lina Velečkienė tikina, kad jos 40-metis vyras S. Velečka pats ketino kreiptis į teisėsaugos pareigūnus dėl kai kurių policininkų daromo spaudimo ir bandymo fabrikuoti bylą, bet nespėjo – buvo suimtas.
Kratą Velečkų namuose Kaune atlikę pareigūnai esą aptiko policijos generaliniam komisarui Sauliui Skverneliui adresuotų pareiškimų apie jo pavaldinių atliekamą psichologinį spaudimą ir reikalavimą susimokėti už ramybę.
– Kam jūsų vyrui reikėjo kaupti tokius pareiškimus? – „Lietuvos rytas” klausė L. Velečkienės.
– Daug žmonių ateidavo pas Saulių ir pasakojo, jog policijos pareigūnai jiems grasino, kad sufabrikuos bylas, jeigu neduos parodymų prieš vadinamuosius Agurkinius. Kai tie žmonės pasakydavo nieko nežinantys, policininkai siūlydavo pasirašyti policininkų sukurptą tekstą.
Saulius jautė, kad tokiais metodais siekiama jį sužlugdyti, ir norėjo apsiginti.
– Kodėl jūsų vyras neišvyko iš Lietuvos, jei jautė, kad policija planuoja prieš jį operaciją?
– Saulius buvo įsitikinęs, kad nepadarė jokių nusikaltimų, ir netikėjo, jog pareigūnai galėtų griebtis klastojimo. O šaukimas atvykti į Policijos departamentą buvo atsiųstas kaip tik tuo metu, kai poilsiavome Meksikoje.
Saulius galėjo ten ir pasilikti – niekas jo nebūtų radęs.
Tačiau jis kaip tik apsidžiaugė sužinojęs, kad yra kviečiamas į apklausą – manė, kad ten jam bus įteiktas pranešimas, jog pagaliau bus pabaigta daugiau kaip prieš dvejus metus iškelta baudžiamoji byla.
– Tai jį ir sulaikė dėl tos senos bylos? Tai nebuvo koks nors naujas tyrimas?
– Taip. Vyras dėl šios bylos vilkinimo kreipėsi į teismą – teisėjas nurodė per keturis mėnesius arba bylą nutraukti, arba perduoti teismui. Kaip tik dabar tie keturi mėnesiai ir suėjo.
– Tačiau skelbta, kad Agurkinių sulaikymo operacijoje dalyvavo ir didelės automatais ginkluotų „Aro” kovotojų pajėgos. Kam to reikėjo, jei jūsų vyras pats atvyko į policiją?
– Manau, jog tai – surežisuoto spektaklio dalis, kad žmonėms atrodytų įspūdingiau.
Tai buvo kvietimas į apklausą, kurių mano vyras niekuomet nevengdavo.
Kai Saulius atvyko į tyrėjo kabinetą, jam buvo uždėti antrankiai, o iš kito kambario išvirto būrys kaukėtų „Aro” automatininkų.
– Kas jūsų sutuoktinį siejo su skandalingai išgarsėjusiu garliaviškiu Drąsiumi Kedžiu? Teigiama, kad jie turėjo kailių verslą, o paskui nepasidalijo pinigais. Skelbta, kad D. Kedys net ketino nušauti jūsų vyrą.
– Mano vyras gerai pažinojo šio garliaviškio pusbrolį, tačiau su pačiu D. Kedžiu jeigu ir susitikdavo, tai tik atsitiktinai.
– Ar prasidėjus pedofilijos skandalui S. Velečka pinigais parėmė D. Kedžio seserį teisėją Neringą Venckienę?
– Nemanau. Iš pradžių aš tikėjau ta pedofilijos istorija, tačiau Saulius iškart pasakė, kad jokios pedofilijos nėra, o ją sukūrė pats D. Kedys norėdamas susigrąžinti dukterį.
Mano vyras visada ironiškai kalbėjo apie D. Kedį, tiesiai vadino jį narkotikų apsiėdusiu psichopatu. Jis negalėjo pateisinti niekuo dėtų žmonių nužudymo.
– Tačiau dabar policijos pareigūnai tvirtina, kad ir jūsų vyras gali būti apkaltintas žmogžudystėmis.
– Aš žinau, kad mano vyras nėra didelis įstatymų gerbėjas.
Nenustebčiau, kad jis galėjo vengti mokėti mokesčius ar net verstis kontrabanda.
Tačiau žmogaus gyvybė jam – šventas dalykas.
Kartą vienas jo draugas juokais tarė: „Prisipažink, kiek lavonų užkasei.” Saulius tuomet labai užpyko, net išraudo.
Kiek atsigavęs jis labai lėtai ir aiškiai pakartojo galintis savo vaikų gyvybe prisiekti, kad ne tik nieko nenužudė, bet ir net neturėjo panašių minčių.
Policijos vadovai viešai tvirtina, kad S. Velečka – ypač žiaurus žmogus.
Mes kartu gyvename jau 22 metus, tačiau jis nė karto prieš mane nėra pakėlęs rankos, nors pykomės ne kartą.
Visada su visais jis stengdavosi išvengti didelių konfliktų – siekdavo juos užglaistyti diplomatinėmis priemonėmis, dažnai nusileisdavo, net jeigu ir jautėsi teisus.
Kad ir tas aprašytas konfliktas su D. Kedžiu – neva jie buvo susimušę. Iš tiesų vienoje Juodkrantės kavinėje D. Kedys bandė jį provokuoti muštynėms, o Saulius tik numojo ranka ir nuėjo.
– Jūsų vyrą vadina Agurku. Iš kur tokia pravardė?
– Kai mes prieš 22 metus susipažinome šokiuose, jį jau vadino Agurku. Saulius man sakė, kad tokia pravardė prilipo dar paauglystėje, kai prekybos bazėje dirbusi jo motina nupirko ryškiai žalios, į agurką panašios spalvos striukę. Taip ta pavardė ir prilipo.
– Ar tuomet, kai susipažinote, jis buvo panašus į gangsterį?
– Visai ne. Skirtingai nuo tuomečių treninguotų banditėlių, jis buvo visas nulaižytas, lyg iš madų katalogo.
Juo nuo pat vaikystės labai rūpinosi motina – pasakojo, kad auklėjo sūnų lyg žyduką.
O man jis buvo tikro spekulianto įsikūnijimas – vis žiūrėjo, ką pigiau nupirkti ir brangiau parduoti.
Manau, kad tuos spekulianto genus jis paveldėjo iš motinos. Ji dirbo vaisių ir daržovių bazėje ir nuolat važinėjo prekiauti į Lenkiją. Kartu pasiimdavo ir savo sūnų.
– Bet didelių turtų iš prekybos vaisiais nenusikrausi.
– Ilgai jis į tą Lenkiją nevažinėjo. Greitai užčiuopė aukso gyslą – cisternomis iš Rusijos kontrabanda gabeno spiritą ir pardavinėjo vietos prekiautojams. Šie gamino pilstuką.
Prasidėjus nekilnojamojo turto bumui, Saulius vienas pirmųjų pradėjo supirkinėti ir perpardavinėti sklypus.
– Gal tie turtai ir užkliuvo pareigūnams?
– Nėra jokių didelių turtų, gal tik toks įvaizdis sudarytas. Tačiau jau prieš dvejus metus, kai buvo iškelta byla dėl neteisėto praturtėjimo, policijos pareigūnai visaip ėmė iš mūsų tyčiotis ir grasino, kad sumindys.
Policija tiesiog gatvėje iš manęs atėmė automobilį. Jis buvo areštuotas ir pastatytas į saugojimo aikštelę.
Parašiau prašymą, kad iki teismo sprendimo leistų naudotis automobiliu, nes reikia vežioti vaikus. Tačiau gavau oficialų atsakymą, kad turiu mopedą ir galiu juo vežioti.
Policija nepalieka ramybėje visos mūsų šeimos. Štai neseniai 20-metei dukteriai iškėlė bylą dėl neteisėto praturtėjimo vien už tai, kad močiutė jai padovanojo namą.
– Pareigūnai teigė, kad per kratas rado ir dideles pinigų sumas. Kokios tai sumos?
– Mano rankinėje jie rado 1000 litų. Maldavau, kad juos paliktų, nes vienai likusiai su vaikais bus sunku pragyventi. Jie tik pasišaipė – parodė į stiklinę, kur buvo priberta euro monetų, pasiūlė jas parduoti ir iš to gyventi.
Laikoma pavojingiausia grupuote Lietuvoje
Policijos generalinis komisaras S. Skvernelis pavadino Agurkinių gaują, kuri Kaune užėmė Daktarų grupuotės vietą, pavojingiausiu, įtakingiausiu ir stipriausiu nusikalstamu susivienijimu Lietuvoje.
Gaujos vardas žinomas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio valstybių teisėsaugai.
Agurkinių lyderiai imdavosi visų įmanomų atsargumo priemonių, samdė koviniais ginklais apsiginklavusius apsaugininkus.
„Tokia nusikalstama grupė yra siejama su visu spektru nusikaltimų. Lietuvos organizuotas nusikalstamumas yra lankstus, bando pasinaudoti visomis galimybėmis užsidirbti. Tai nebuvo klasikinė grupuotė, pavyzdžiui, kaip Daktarai. Jie nesilaikė tradicinių nusikalstamo pasaulio taisyklių, buvo itin žiaurūs”, – teigė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis.
Nusikalstamas veikas Kauno nusikaltėliai vykdė ne tik Lietuvoje ar Europos Sąjungoje, Rusijoje.
Pastaruoju metu Agurkiniai bandė legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas lėšas.
Už grotų atsidūrė šeši nusikalstamos grupuotės veikėjai. Jiems pareikšti įtarimai dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, disponavimo labai dideliais kiekiais narkotikų ir neteisėto praturtėjimo.
