Teisininko teigimu, Lietuva prisijungė prie bendros Jungtinių Tautų pozicijos kovai su terorizmu. Baudžiamasis kodeksas yra unifikuotas, Lietuva ratifikavo Tarptautinę konvenciją dėl kovos su terorizmo finansavimu.
„Konvencija atskiria terorizmą nuo ginkluotų susirėmimų, takoskyra tarp šių dviejų segmentų šioje byloje itin svarbi“, – tvirtino jis.
„Prokurorai teigia, kad E. Kusaitė telkė grupę ir norėjo susisprogdinti ten, kur vyko konfliktas tarp Rusijos ir Čečėnijos. Jei ji siekė dalyvauti kariniame konflikte, ji nėra teroristė, o viso labo tik kombatantė. Ginkluotų susirėmimų dalyviai nėra teroristai“, – ginamojoje kalboje akcentavo advokatas.
Jis pabrėžė, kad jei E. Kusaitė yra asmuo, tiesiogiai ir teisėtai dalyvaujantis karo veiksmuose, ji nėra Baudžiamojo kodekso 250 straipsnio subjektas: „Vienas iš pavyzdžių, kad Lietuva pripažįsta Čečėnijos ir Rusijos konfliktą – Džoharo Dudajevo skveras Vilniuje, Lietuvoje.“
Anot jo, Valstybės saugumo departamentas (VSD) nereagavo į motinos prašymus ir nesulaikė įtariamosios, net jei ir norėjo dalyvauti Čečėnijos ir Rusijos konflikte.
„VSD tikslas nėra provokuoti, jo tikslas - saugoti Lietuvos žmogų, ginti jį. Ši struktūra gali taikyti įspėjimą, kad žmogus nedarytų galimai neteisėtų veiksmų. VSD įspėjimo netaikė, o galėjo“, – kalbėjo advokatas.
K. Stungio teigimu, prokuratūra siekė tikslingai kriminalizuoti socialinius, pažintinius veiksmus.
„Prokuratūra mėgina kriminalizuoti socialinius ryšius tarp vyro ir moters, 500 litų siuntimą E. Kusaitei, bilietų pirkimą, ir nuvykimą į Maskvą, įvardydama terorizmu. Mėginama kriminalizuoti E. Kusaitės bendravimą su Machmadovais. O šie broliai – kariai Čečėnijoje“, – tvirtino advokatas.
Anot advokato, pokalbis su Machmadovais, nėra nusikaltimas, tai yra buitinio, socialinio lygmens kontaktas. Lietuva pripažįsta Rusijos ir Čečėnijos konfliktą. Rusija šio konflikto nepripažįsta, mėgina sunaikinti Čečėniją ir jos pasipriešinimo dalyvius.
„Kaip reikėtų vertinti VSD bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, kai ši nepripažįsta konflikto tarp Rusijos ir Čečėnijos, o visi kas dalyvauja gindami Čečėniją - įvardijami teroristais“, – baigiamojoje kalboje klausė advokatas.
Teisininko teigimu byloje nėra duomenų, paneigiančių jos, kaip kombatantės, vaidmenį.
Baigiamojoje kalboje K. Stungys pastebėjo, kad pagrindiniame prokurorų įrodyme – knygoje apie sprogmenų gamybą - nėra instrukcijų, kaip pasigaminti sprogmenis: „Knygoje rusų kalba, jos autorius perspėja skaitytoją, kad sprogmenų gamybos metodų knygoje nėra.“ Prokuroras Mindaugas Dūda, vertindamas gynėjo kalbą, tvirtino, esą gynėjas savo kalboje didžiausią dėmesį skyrė politiniams aspektams, nuo kurių reikėtų atsiriboti: „Ne mums spręsti kokioje sudėtyje yra Čečėnija, ne mums spręsti ar Rusijos veiksmai teisėti, ar ne.“ Valstybės kaltintojo teigimu, terorizmas visame pasaulyje suvokiamas vienodai, taip pat ir Rusijoje. Esą, advokato pozicija, kad duomenys iš Rusijos Federacijos neturėtų būti vertinami apskritai dėl skirtingos baudžiamosios politikos Rusijoje ir Lietuvoje, klaidinga.
Prokurorai terorizmu kaltinamą E. Kusaitę panūdo įkalinti 10 metų. Tokią bausmę vasario pradžioje pasiūlė baigiamąją kalbą sakęs prokuroras Mindaugas Dūda.
Kaltinama terorizmo organizavimu
E. Kusaitė kaltinama tuo, kad kūrė organizuotą grupę teroro aktui vykdyti, dalyvavo organizuotos grupės teroro aktui vykdyti veikloje ir rengėsi įvykdyti teroro aktą susisprogdindama strateginės reikšmės objekte, taip sukeldama pavojų daugelio žmonių gyvybėms ir sveikatai bei siekdama, kad dėl to atsirastų sunkių padarinių - per sprogdinimą būtų nužudyta kiek galima daugiau žmonių ir šiais veiksmais būtų įbauginti žmonės.
Palaikyti terorizmu kaltinamos E. Kusaitės atvyko jos šalininkai, tarp kurių – prieš teisėsaugą radikaliai nusiteikę Seimo nariai - Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis, Aurelija Stancikienė, disidentė Nijolė Sadūnaitė. Atvyko ir visuomenininkas Darius Kuolys, teigęs, kad jam abejonių kelia VSD tyrimo metodai.
Galvojo susisprogdinti Rusijos Dūmoje
Prokuroras Mindaugas Dūda savo baigiamąją kalbą pradėjo nuo istorinio ekskurso, pasakodamas, kaip atsirado moterys šachidės, minėjo labiausiai pagarsėjusius musulmonių fanatikių teroro aktus Palestinoje ir Čečėnijoje.
Prokuroras tvirtino, kad elektroninėmis priemonėmis užfiksuota, kaip E. Kusaitė džiaugėsi susisprogdinusių moterų drąsa, apie tai ji atvirai rašė elektroniniu paštu, SMS žinutėmis.
Įtariama, kad E. Kusaitė organizavo teroro grupę, keršydama už čečėnus ieškojo bendrininkų susisprogdinti, atsisiuntė literatūros apie sprogdinimo techniką. Rengėsi teroristiniam aktui.
Nusprendusi tapti šachide E. Kusaitė ketino susisprogdinti Rusijos Dūmoje, bet apsigalvojo, nes pasikeitė Rusijos prezidentas - juo tapo Dmitrijus Medvedevas, o dėl Čečėnijos tragedijos E. Kusaitė kaltino Vladimirą Putiną.
Vienu metu E. Kusaitė svarstė mintį susisprogdinti Klaipėdos „Akropolyje“, kai prekybos centre bus daug žmonių.
E. Kusaitė 2009 m. spalio 24 d. turėjo atvykti į Maskvą, prisidėti prie teroristų grupuotės „Emirat Kavkaz“, bet ją sulaikė VSD pareigūnai.
„Kas laukė E. Kusaitės – svetingos vaišės ar šachidės diržas?“ - teisme vaizdingai kalbėjo prokuroras M. Dūda.
Prokuroras sakė, kad E. Kusaitė prie kovos su rusų kariškiais įkalbinėjo prisidėti dar dvi merginas - Neringą K. ir Laurą G., bet slėpė, kad reikės susisprogdinti. Ji užmezgė ryšius su Maskvoje gyvenančiais čečėnų teroristais Apti Magmadovu ir jo seserimi.
Būtent Magmadovai E. Kusaitei atsiuntė 500 JAV dolerių, už kuriuos ji pirko Rusijos vizą, išsiėmė pasą.
E. Kusaitė Rusijoje turėjo būti ištekinta už musulmono kovotojo, po to imtis teroro akto – susisprogdinti karinėje bazėje ar kitoje vietoje, kur būtų gausu rusų kariškių.
Susižavėjo islamu ir teroru
Prokuroro M. Dūdos teigimu, E. Kusaitė dar 2004 metais, būdama 14-kos, susižavėjo ekstremistine islamo atšaka vahabizmu, priėmė islamą. Jos neapykanta rusams suvešėjo, kai Čečėnijoje žuvo jos draugas, čečėnų kovotojas.
Prokuroro duomenimis, nuo tada E. Kusaitė aktyviai naršė internete ieškodama informacijos apie šachides, moteris savižudes.
Nelaimingai klostėsi ir E. Kusaitės gyvenimas šeimoje, ji tapo priklausoma nuo narkotikų ir raminamųjų vaistų.
„Yra duomenų ir liudijimų, rodančių, kad E. Kusaitę jau kankino mintys apie savižudybę. Vėliau ji nusprendė nusižudyti, jos manymu, prasmingai – nusinešant kuo daugiau rusų kariškių gyvybių“, - kalbėjo prokuroras.
Jo teigimu, E. Kusaitė pati rodė iniciatyvą susisprogdinti, niekas jos neįkalbinėjo.
Prokuroras pažymėjo, kad sulaikyta VSD pareigūnų autobusų stotyje E. Kusaitė iš pradžių prisipažino vykusi į Rusiją prisidėti prie kovos už Čečėniją, bet vėliau parodymus pakeitė, tvirtindama, kad taip kalbėti ją privertė VSD pareigūnai.
