Strasbūre įsikūręs teismas nusprendė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, kuri draudžia žiaurių ir nežmonišką elgesį, ir priteisė moters naudai 5 tūkst. eurų (17 tūkst. 264 litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Moteris dar 2001 metų vasario mėnesį kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka, teigdama, kad ją mušė sugyventinis. 2002 metų vasarį teismas nurodė prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą, ir vyrui buvo pateikti įtarimai.
Vėliau tyrimas buvo kelis kartus sustabdytas ir galutinai nutrauktas 2005 metų birželį, motyvuojant, kad byla dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo galima tik privataus kaltinimo tvarka. Tai patvirtino ir vietos teismas, kuris nurodė, kad “prokuroras turėjo teisę, o ne pareigą pradėti tyrimą“.
„Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad Baudžiamojo proceso kodekso taikymas byloje nesuteikė jai adekvačios apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“, - rašoma Strasbūro teismo pranešime spaudai.
Septynių teisėjų kolegija nurodė, kad pareigūnai gavo pakankamai informacijos įtarimams, jog buvo įvykdytas nusikaltimas, ir turėjo pareigą veikti.
Strasbūro teismas pabrėžė, kad baudžiamajame procese svarbu užtikrinti efektyvią apsaugą nuo netinkamo elgesio, o šis tikslas nebuvo pasiektas.
Lietuvoje 2011 metų pabaigoje pradėjo galioti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jame numatyta galimybė smurtautoją iškeldinti iš namų ir uždrausti jam kontaktuoti su smurtą patyrusiu asmeniu.
Įstatymas numato, kad policijos pareigūnai ikiteisminį tyrimą privalo pradėti ir tuomet, kai nėra aukos raštiško pareiškimo. Anksčiau pareigūnai tvirtino esantys bejėgiai kovoti su smurtu šeimose, nes neturėjo teisės imtis priemonių, jei nebūdavo aukos raštiško skundo, o ir trumpam sulaikyti smurtautojai paleisti iš areštinės grįždavo į bendrus su auka namus.
