Teismo atstovė spaudai Airinė Šerelytė BNS sakė, kad nutartys dėl prokuratūros prašymo priimtos penktadienį.
„Prokuratūros prašymas buvo patenkintas“, - BNS sakė A. Šerelytė.
Į teismą prokuratūra kreipėsi gegužės 7 dieną. Gavęs prašymus, teismas dar iš prokuratūros reikalavo papildomos medžiagos.
Generalinė prokuratūra teigia, kad tyrimas atliekamas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų.
Baudžiamojon atsakomybėn siekiama patraukti Komunistų partijos vadovus, gynybos, vidaus reikalų ministerijų, KGB atstovus, karininkus, kurie dalyvavo užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radiją ir televiziją, sakoma prokuratūros pranešime.
Už inkriminuojamus nusikaltimus jiems gresia laisvės atėmimas nuo kelerių metų iki gyvos galvos.
„Primintina, kad esminį postūmį šios bylos tyrimui suteikė Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso pataisos, palengvinusios baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Šios pataisos numato galimybę užbaigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam nedalyvaujant procese“, - sako prokuratūra.
Artimiausiu metu prokuratūra ketina kreiptis į teismą dar dėl 20 asmenų pripažinimo įtariamaisiais.
Lietuvoje jau buvo paskelbtas vienas nuosprendis 1991 metų Sausio 13-osios byloje. 1999 metais Vilniaus apygardos teismas nuteisė aktyvius komunistų partijos narius Mykolą Burokevičių, Juozą Jermalavičių, Juozą Kuolelį, Jaroslavą Prokopovičius bei kitus.
Visi jie jau yra atlikę bausmę ir išėję į laisvę.
Nors šie asmenys nebuvo teisiami už karo nusikaltimus, prokuratūra teigia, kad, antrą kartą prieš teismą jie nestos, nes už tą patį nusikaltimą asmuo negali būti teisiamas antrą kartą, nepriklausomai nuo to, kaip tie veiksmai buvo kvalifikuoti.
Promaskvietiškos komunistų partijos, kuriai vadovavo M. Burokevičius, veikla Lietuvoje uždrausta 1991 metais.
