Kauno apygardos teismas trečiadienį išnagrinėjo bylą, kurioje buvęs milicininkas kaltinamas trėmęs Lietuvos civilius gyventojus į Sibirą. Nuosprendį planuojama skelbti rugsėjo 9 dieną.
Per vienintelį teismo posėdį išnagrinėtoje byloje dalyvavo teisiamojo advokatas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) specialistas, teismo medicinos ekspertė bei trys nukentėjusieji iš šeimos šeimos, kurią P.A.Maknevičius 1951 metais ištrėmė į Sibirą.
Du broliai ir sesuo Gezevičiai pasakojo, kad „išbuožinti“ juos nuspręsta dėl dvarelio Šakuvos kaime, kurį tėvas nusipirko po 10 metų sunkaus darbo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis pats tremtyje teištvėrė kelis mėnesius - vyresnio amžiaus vyras tremtyje susirgo ir numirė.
Jie P.A..Maknevičiaus, organizavusio jų suėmimą ir pristatymą iki ešalono, nepažinojo, tačiau jo ranka pasirašyti šios šeimos ištrėmimo dokumentai išliko archyvuose. LGGRRTC specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjo Ryto Narvydo, liudijusio teisme, teigimu, iš dokumentų galima spręsti, jog kaltinamasis suėmimui vadovavo. Jo ranka pasirašyti vyresniajam pildyti pavesti dokumentai.
P.A.Maknevičiui tuo metu buvo vos 18 metų. R.Narvydo spėjimu, karjerą jaunas milicininkas greitai galėjo padaryti dėl pareigūnų trūkumo, todėl jo vadovavimas būriui buvo visiškai įmanomas.
Dabar kaltinamasis jau kelerius metus nepaykla iš ligos patalo, be to, nėra sąmoningas - tai patvirtino teismo medicinos ekspertė. Dėl to siūloma jam paskirti tik priverstinį gydymą - šis, tiesa, nelabai tesiskirtų nuo dabar ligoniui taikomo.
Motyvuodamas liga bei nuteistojo jaunu amžiumi atliekant nusikaltimą, dėl ko jis, esą, galėjo lengviau pasiduoti valdžios nurodymams, kaltinamojo gynėjas siūlė sunkiai sergančiam vyrui bylą nutraukti.
