Ir prokurorus užbūrė aferų meistro S.Rachinšteino kerai

Finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai net nesidomėjo, ką bandė nuslėpti dokumentus sunaikinęs bendrovės „Serneta” direktorius. Bylą užvertė ne tik tyrėjai, bet ir prokuroras.

S.Rachinšteinui pavyksta išsisukti nuo mokesčių prievaizdų kontrolės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
S.Rachinšteinui pavyksta išsisukti nuo mokesčių prievaizdų kontrolės.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Milda Kuizinaitė

Aug 28, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 5:13 PM

Kaip išvengti ataskaitų Mokesčių inspekcijai? Sunaikinti bendrovės dokumentus.

Ką daryti, kad mokesčių prievaizdai negalėtų perskaičiuoti neteisingai nurodytų duomenų? Ataskaitas pateikti paskutinę metų dienų.

Taip nuo inspektorių kontrolės bando išsisukti šešėlinis milijonierius 47 metų Sergejus Rachinšteinas. Kol kas jam tai puikiai sekasi.

Direktorius atsipirko bauda

Nors Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė, kad bendrovė „Serneta”, kurios vienintelis akcininkas yra S.Rachinšteino tėvas Fima Rachinšteinas, iš valstybės neteisėtai bando susigrąžinti 119 tūkstančių 425 litų mokesčių permoką, teisėsaugos pareigūnai neįžvelgia nieko blogo.

Vilniaus apskrities VMI atstovai įsitikinę, kad „Serneta” pateikė melagingus duomenis apie savo turto vertę, todėl kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).

Tačiau finansinių nusikaltimų tyrėjai net nebandė aiškintis, ar duomenys apie 2006 metais „Sernetos” turėtą turtą ir sumokėtus mokesčius teisingi.

Netikrino, nes bendrovės dokumentus apie šį laikotarpį sunaikino tuometis jos direktorius Sergejus Jerochinas. 2011 metų rugsėjį Vilniaus apylinkės teismas už tai jam skyrė baudą.

Dokumentų nebėra, direktorius nubaustas ir nėra ko daugiau kabinėtis.

Tokią išvadą padarė FNTT Vilniaus skyriaus vyriausiasis tyrėjas Sigitas Kaleinykas ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo „Sernetos” atstovų sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Neleido užversti bylos

„Atsakingi bendrovės „Serneta” asmenys Mokesčių inspekcijai negalėjo pateikti dokumentų, nes jie buvo sunaikinti ir už tai S.Jerochinas buvo pripažintas kaltu.

Vien tik dokumentų nepateikimas neįrodo fakto, kad buvo daromi nusikaltimai”, – tokį šokiruojantį atsakymą birželio mėnesį Mokesčių inspekcijai pateikė pradėti tyrimą atsisakęs FNTT pareigūnas.

VMI atstovai dar tikėjosi, kad bandymas gudrybe iš valstybės biudžeto susigrąžinti daugiau negu 100 tūkstančių litų sudomins prokuratūrą.

Prokuroras užmerkė akis

Tačiau skandalingai pagarsėjusiai bendrovei pagalbos ranką bandė ištiesti ir Vilniaus apygardos prokuroras Tadeušas Osipovičius.

Liepos mėnesį jis atmetė VMI skundą ir taip pat nusprendė netirti, kodėl net kelis kartus keitėsi „Sernetos” turto vertė ir sumokėtos mokesčių sumos.

Vis dėlto teisėsaugos pareigūnus dirbti privertė Vilniaus apylinkės teismas – panaikino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir bylą sugrąžino FNTT.

Šį kartą jos turėtų imtis kitas tyrėjas.

Sulaukė paskutinės dienos

VMI siekia įrodyti, kad S.Rachinšteino įkurta bendrovė „Serneta” 2006 metų nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijoje nurodė melagingus duomenis.

Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Marijampolės, Panevėžio ir Mažeikių savivaldybėse nekilnojamojo turto turinti bendrovė 2007 metais nurodė, kad 2006-aisiais už jį sumokėjo beveik 347 tūkstančius litų mokesčių.

Bet paskutinę 2011-ųjų dieną „Serneta” VMI pateikė patikslintą deklaraciją su kitais skaičiais, o kartu ir prašymą sugrąžinti permokėtus 119 tūkstančių litų.

VMI pareigūnai neabejoja, jog „Serneta” paskutinę metų dieną deklaraciją pateikė tik todėl, kad mokesčių inspektoriai nebegalėtų perskaičiuoti galimai neteisingų duomenų.

Lengviausia – viską sunaikinti

Pateikti dokumentus apie bendrovės nekilnojamojo turto vertę buvo prašoma nuo pat 2011 metų pradžios.

„Sernetos” atstovai vis atsakydavo nesulaukiantys, kol šias pažymas pateiks Registrų centras. Vėliau paaiškėjo, kad visus 2011 metus pažymų neva laukusi „Serneta” į Registrų centrą kreipėsi tik 2012 metų sausį.

Šios bendrovės atstovai su VMI netgi nesileisdavo į kalbas.

Dokumentus esą galėjo pateikti tiktai direktorius S.Jerochinas, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, juos sunaikino.

Mokesčių inspektoriams liko nežinoma ir Kaune, Naujakurių gatvėje, esančio „Sernetai” priklausančio prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis vertė. Šio statinio dokumentai irgi neišliko.

Naikinti ataskaitas apie finansinę būklę, darbų sutartis, kitus dokumentus įprasta su S.Rachinšteinu siejamose bendrovėse. Jų yra mažiausiai septyniolika.

Kai teismams ar VMI prireikia sužinoti tikrąją tų bendrovių finansinę padėtį, jų atstovai nurodo, kad prarado apskaitos dokumentus.

Dokumentai dingsta ir tuomet, kai už pastatų statybą reikia atsiskaityti su juos stačiusiomis bendrovėmis.

Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavo statybos bendrovė „Tradicija”. Ji nesėkmingai bandė atgauti pinigus iš milijonieriaus bendrovės LNTV už Vilniuje, Švitrigailos gatvėje, pastatytą prekybos centrą.

Padėjo Aukščiausiasis teismas

Pirmosios instancijos teismai statybininkų ieškinį patenkino, bet viską aukštyn kojomis skandalingai apvertė Aukščiausiojo teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės vadovaujama kolegija.

Nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas, teisėjai nusprendė, kad sutarties dėl jo statybos visai nebuvo, nes neišliko jos originalas.

Vadovai – užsienio piliečiai

Paties S.Rachinšteino parašų ant jokių dokumentų nėra. Dokumentus pasirašinėja, o prireikus juos sunaikina specialiai tam priimti direktoriai. Dažnai – ne Lietuvos piliečiai. Taip bandoma apsunkinti tyrimus.

Palyginę ant skirtingų dokumentų esančius su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių vadovų parašus, pareigūnai pastebėjo, kad vieno asmens vardu galėjo pasirašinėti skirtingi žmonės.

Dėl suklastotų parašų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Bando išvengti bankroto

„Sernetai” jau nekart buvo bandoma iškelti bankroto bylą. Vieną teisėją įtikinę, kad bendrovė moki ir stabili, „Sernetos” atstovai kitam sugeba įpiršti visiškai priešingą nuostatą – esą įmonės finansinė situacija tokia sunki, kad net nėra pinigų teismo žyminiam mokesčiui sumokėti.

Praėjusių metų vasarį „Serneta” dėl prastos finansinės padėties VAT pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius šį prašymą patenkino.

Praėjus lygiai metams bendrovės padėtis staiga pagerėjo.

Tam pačiam teismui pradėjus nagrinėti „Sernetos” bankroto bylą buvo nurodyta, kad jos turtas – 43 mln. litų, o skolos – mažiau nei 3 milijonai.

Turtuolis tėvas išsisukti nepadėjo

* Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš S.Rachinšteiną jau yra laimėjusi vieną bylą, susijusią su bendrovės „Serneta” veikla.

* VMI nustatė, kad S.Rachinšteinas iš valstybės pasisavino per 1,5 milijono litų pridėtinės vertės mokesčio.

* VMI pareigūnai pastebėjo, kad S.Rachinšteinas 2000–2004 metais grynaisiais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta” kasą įmokėjo beveik 6 milijonus litų.

* Milijonierius aiškino, kad 5 milijonai litų priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui F.Rachinšteinui. Turtingas tėvas tuo pat laikotarpiu „Sernetai” esą suteikė dar ir 12 milijonų litų paskolą.

* Tokią versiją S.Rachinšteinas pateikė VMI ir teismams, bet niekas juo nepatikėjo. 2011 metų pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo jį grąžinti valstybei 3 milijonus litų.

* VMI specialistams įtarimų sukėlė tai, kad į bendrovę „Serneta” per ketverius metus buvo investuota ir jai paskolinta 17 milijonų litų. Į VMI prašymus deklaruoti savo turtą, santaupas ir nurodyti paskolos šaltinį turtuolis nereagavo, o jam išsiųsti mokesčių inspektorių laiškai keletą metų grįždavo atgal.

* Pats S.Rachinšteinas su savo tėvu Mokesčių inspekcijoje pasirodė tik 2008 metų rugsėjį po viešai paskelbtos jo paieškos. Bet „Sernetos” vadovui taip ir nepavyko įrodyti, kad didžiulėmis pinigų sumomis jį lepino Kanadoje gyvenantis tėvas.

* VMI susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F.Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 milijonų litų.

* Kad į Lietuvą atvežė dideles pinigų sumas, paneigė ir Kanadoje apklaustas milijonieriaus tėvas. Jo žodžius patvirtino ir Muitinės departamentas – atvykdamas į Lietuvą Kanados pilietis F.Rachinšteinas keleivių deklaracijų nepildė.

Šešėliniam milijonieriui palankūs pareigūnai

* Aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. Jo vadovaujamas teismas S.Rachinšteinui pagalbos ranką ištiesia net tuomet, kai visi kiti teismai jau būna priėmę priešingus sprendimus.

* Aukščiausiojo teismo (AT)teisėja Sigita Rudėnaitė. Šios teisėjos vadovaujama kolegija priėmė daugybę verslininkų nustebinusį sprendimą dėl pastato Vilniuje, Švitrigailos gatvėje. Dėl S.Rachinšteino pinklių bankrutavusi statybos bendrovė „Tradicija” bandė iš LNTV už darbus išieškoti pinigų, tačiau kažkur dingo darbų sutarties originalas. AT kolegija nusprendė, kad tokios sutarties visai nebuvo, nors pastatas buvo pastatytas ir sėkmingai parduotas.

* Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas patikėjo S.Rachinšteino advokatų pateiktais akivaizdžiai suklastotais dokumentais apie ypač gerą bendrovės LNTV finansinę padėtį ir atsisakė jai kelti bankroto bylą.

* Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko vadovaujama kolegija pripažino, kad S.Rachinšteino bendrovių pateiktas statybos leidimas pastatui Teatro gatvėje buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti naują.

* Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjas Dainius Rinkevičius yra priėmęs kelis S.Rachinšteino bendrovei „Serneta” palankius sprendimus. Praėjusių metų vasarį D.Rinkevičius patenkino bendrovės „Serneta” prašymą dėl prastos finansinės padėties atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Nepraėjus nė metams šios bendrovės padėtis staiga pagerėjo ir VAT atsisakė kelti jai bankroto bylą. Vasario mėnesį D.Rinkevičius paskelbė dar vieną sveiku protu sunkiai suvokiamą sprendimą. Jis nurodė bendrovėms „Rivona” ir „Norfos mažmena” grąžinti S.Rachinšteinui septynis milijonus litų, kuriuos prieš penkerius metus jis išleido Rusijoje pirkdamas žemės sklypus. Bendrovėms „Norfos mažmena” ir „Rivona” liko tik Rusijos įmonių pavadinimai. Tačiau jose nebėra jokio turto, nes S.Rachinšteinas tuos sklypus jau pardavė.

* Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė sustabdė didžiulę finansinių nusikaltimų bylą, kurios įkalčius prokurorai rinko keletą metų. Ji nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą, kad jis išaiškintų, ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prokuroras gali patikslinti kaltinimus. Konstitucinis teismas sprendimą priims tik gruodį, o kitų metų pradžioje bylai sueis senatis.

* Vilniaus apygardos teismo teisėjos Onos Gasiulytės vadovaujama kolegija priėmė pogrindinio milijonieriaus bendrovėms „Grangeras” ir „Emilė” palankų sprendimą. Nuo jų nukentėjo Taikomosios gruntų mechanikos mokslo institutas. Ši įstaiga pagal sutartį su bendrove „Grangeras” atliko dalį statybos darbų, tačiau 45 tūkstančius litų už juos sumokėjo kita S.Rachinšteino įmonė – dabartinė pastato Teatro gatvėje savininkė „Emilė”. Netrukus „Emilė” kreipėsi į teismą reikalaudama, kad institutas grąžintų pinigus, nes neatliko pagal sutartį numatytų darbų.

* Kauno apygardos teismo teisėjai Izoldai Nėnienei atitenka nagrinėti dauguma su S.Rachinšteinu susijusių įmonių bylų. Ir beveik visos šios bylos išsprendžiamos šešėlinio milijonieriaus naudai.

* Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Tadeušas Osipovičius nematė reikalo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad S.Rachinšteino bendrovė „Serneta” iš valstybės bandė susigrąžinti per 119 tūkstančių litų nekilnojamojo turto mokesčio. Valstybinė mokesčių inspekcija neabejoja, kad toks bandymas buvo neteisėtas, nes bendrovė „Serneta” kelis kartus pateikė visiškai skirtingas ataskaitas apie 2006 metais turėtą turtą.

Pastatai – be leidimų

* S.Rachinšteino neįveikia ir statybų inspektoriai. Vilniuje, Justiniškių gatvėje, jau baigiamas įrengti pastatas, kuris buvo pastatytas be jokių leidimų.

* S.Rachinšteinas nusprendė padidinti beveik 5 tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatą, kuris anksčiau priklausė Taupomajam bankui.

* Oficiali pastato savininkė bendrovė „Finiens” pasisamdė kitą pogrindinio milijonieriaus statytinio Andrejaus Nikitenkos vadovaujamą įmonę „Bordolina”. Ji, neturėdama jokių leidimų, pradėjo ant pastato statyti priestatą.

* Statybos inspektoriai užfiksavo pažeidimą ir vos tik pradėjusi statybas bendrovė „Bordolina” buvo įpareigota nugriauti savavališkai pastatytas konstrukcijas.

* Tačiau S.Rachinšteinas į tokius nurodymus nereagavo. Tik vietoj sutarties su „Bordolina” darbus buvo įpareigota atlikti to paties A.Nikitenkos vadovaujama įmonė „Grangeras”.

* Statybų inspektoriai tik skėsčiojo rankomis ir 2008 metais, kai vietoj Seimo narės A.Stancikienės tėvų garažo Vilniaus centre esančioje Teatro gatvėje atsirado trijų aukštų namas.

* Bendrovė „Grangeras”, kuri stato nelegalų priestatą Justiniškių gatvėje, dar 2008 m. kreipėsi į Vilniaus savivaldybės administraciją dėl leidimo rekonstruoti garažą.

* Toks leidimas buvo duotas, tačiau netrukus kažkas dokumentą ištaisė - baltos spalvos korekciniu pieštuku buvo užtušuotas žodis „rekonstrukcija”, o ant jo užrašyta – „nauja statyba”.

* Kilus skandalui, „Grangeras” skubiai namą pardavė kitai šešėlinio milijonieriaus bendrovei „Finiens”, o ši – dar vienai su S.Rachinšteinu siejamai įmonei „Emilė”.

* Praėjusių metų pabaigoje teisėjo R.Gadliausko vadovaujama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija pripažino, kad statybos leidimas buvo akivaizdžiai taisytas, tačiau priėmė S.Rachinšteinui ypač palankų sprendimą – nurodė panaikinti seną statybos leidimą, tačiau kartu įpareigojo Vilniaus savivaldybės administraciją per tris mėnesius išduoti naują.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.