Nors dar yra neapklausta pora liudytojų, nė vienam jų neatvykus į teismo posėdį antradienį teismas toliau garsino byloje esančius dokumentus.
Dokumentai daugiausia susiję su dviem žmogžudystėmis įtariamo Drąsiaus Kedžio paieška.
Iš jų matyti, kad garliaviškio buvo ieškoma Lietuvoje ir užsienyje, tačiau dabar teisiamųjų suole sėdintys pareigūnai prokurorams neužsiminė, kad dar prieš žmogžudystes jiems buvo pranešta apie jo planuojamus nusikaltimus.
Garsinant bylos dokumentus paaiškėjo, kad prokuratūros tyrimas dėl galimo pareigų neatlikimo taip pat buvo pradėtas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus ir jo pavaduotojo Brunono Maculevičiaus atžvilgiu, tačiau vėliau jis buvo nutrauktas.
Taip pat pagarsinta dalis Mindaugo Žalimo parodymų. T.Ulpis ir V.Vitkovkis patvirtino, kad M.Žalimo prokurorams perduoti lapeliai ant kurių užrašyti jų telefono numeriai yra rašyti jų pačių ranka. „Taip, aš užrašiau savo numerį ir D.Sinkevičiaus“, - sakė V.Vitkovskis. „Aš jam užrašiau“, - neneigė ir T.Ulpis.
Pasitvirtino ir tai, kad prieš žmogžudystes D.Kedys per savo draugus Raimondą Ivanauską ir Eglę Barauskaitę perdavė M.Žalimui dalį savo daiktų, kuriuos jis paliko netoli Vilniaus esančiame sodo namelyje, kuriame garliaviškis ketino pasislėpti po žmogžudysčių.
Ant M.Žalimo pareigūnams perduotų kompaktinių diskų atlikus ekspertizę rasta biologinių pėdsakų, kurie priklauso M.Žalimui ir D.Kedžiui.
Antradienį teismo posėdyje buvo perklausyta dalis T.Ulpio slapta įrašyto pokalbio su vienu prokuroru.
Apie įrašą nieko nenutuokiantis T.Ulpis savo pažįstam pasakojo, kad dėl to, kas įvyko kalta ir Vilniaus apygardos prokuratūra, kuri jau rugsėjo pradžioje gavo V.Naruševičienės skundą, tačiau apie tai neinformavo policijos pareigūnų, taip pat kalbėjo, kad į Policijos departamentą rugsėjo 16 dieną atėjęs M.Žalimas jam nepasirodė patikimas liudytojas, nes jis ne tik jam nepasakė nieko konkretaus, bet net neturėjo D.Kedžio telefono numerio.
„Jis pasakė, kad bijo, bijo, kad bus įtrauktas R.Ivanausko į kažkokius neteisėtus veiksmus“, - kalbėjo T.Ulpis.
T.Ulpio teigimu, M.Žalimas nenurodęs ir pavardžių žmonių, kuriuos planuoja nužudyti D.Kedys.
Išsiskiriant jis jam užrašė savo telefono numerį, tačiau M.Žalimas su juo nesusiekė iki pat žmogžudysčių dienos, spalio 5-osios.
Po J.Furmanavičiaus nužudymo buvo nuspręsta, kad V.Vitkovskis ir D.Sinkevičius paims M.Žalimą iš darbo ir atveš į Policijos departamentą. Tą dieną V.Vitkovskis ir D.Sinkevičius M.Žalimą esą matė pirmą kartą.
„Sakau aš jam, ko neskambinai, ko neskambinai“, - kalbėjo T.Ulpis prokurorui. Dabar T.Ulpis teigia, kad šis įrašas yra sumontuotas.
Kadangi teismas antradienį buvo nusprendęs dirbti tik iki pietų likusi dalis įrašo bus perklausyta kitame teismo posėdyje, kuris numatytas po mėnesio, spalio 10 dieną.
R.Ivanauskas ir E.Barauskaitė teisėsaugos akiratyje buvo nuo pat pirmos žmogžudysčių dienos. Jų namuose teismo leidimu buvo sumontuota pasiklausymo įranga, kuri užfiksavo ne vieną įdomų poros pokalbį.
Praėjus daugmaž šešiems mėnesiams po žmogžudysčių, R.Ivanauskas savo sugyventinei skundėsi, kad negali miegoti, „stogas važiuoja visiškai“ ir užsimena, kad jam sunku laikyti paslaptį. „Neprisidaryk problemų“, - atsako jam E.Barauskaitė ir pataria toliau tylėti, niekam neprasitarti apie tai, kas jam žinoma žmogžudysčių byloje.
Pareigūnus į teisiamųjų suolą pasodino M.Žalimas. Jis 2011 metų spalio pabaigoje žurnalistams, o po to ir prokurorams papasakojo, kad likus maždaug trims savaitėms iki Kauno apygardos teismo teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Laimutės Stankūnaitės sesers Violetos Narušvičienės nužudymo jis atėjo į Policijos departamentą ir papasakojo apie D.Kedžio planus žudyti žmones, tačiau šie nesiėmė jokių priemonių, kad jį sustabdyti.
