Tai Vilniaus miesto apylinkės teisme penktadienį papasakojo dėl Sausio 13-osios bylos trečiadienio vakarą sulaikytas Rusijos pilietis J.Melas. Prokurorai prašė, kad vyrui būtų skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, tačiau buvo nuspręsta jį suimti trumpesniam laikui - 2 mėnesiams.
Pats sulaikytasis tam neprieštarauja, nes tikina, kad Lietuvoje neturi kur gyventi.
Buvo tanko vadas
Paaiškėjo, jog J.Melas per kruvinuosius Sausio įvykius buvo tanko vadas, jo dalinys buvo dislokuotas Vilniuje, Šiaurės miestelyje. Jis prisipažino dalyvavęs Sausio įvykiuose, bet tikino, nors sėdėjo tanke, į žmones nešaudė. Anot jo, per lemtingus įvykius jis tris kartus iššovė tuščiais šoviniais.
Karaliaučiuje gyvenantis J.Melas turėjo Lietuvos vizą ir nuolat – kartą per mėnesį – vykdavo į mūsų šalį, kur įsigydavo vaistų – vyras serga cukralige. Dėl jos 2010 metais karininkas išėjo į pensiją.
Įtarimai Sausio 13-osios byloje jam už akių pareikšti 2013-ųjų rugsėjį. Vyras sulaikytas Panemunės pasienio kontrolės poste. Generalinėje prokuratūroje lrytas.lt patvirtino, kad sulaikymas įvyko Lietuvos teritorijoje.
Apie tai, kad jam už akių pareikšti įtarimai dėl nusikaltimų žmogiškumui ir karo nusikaltimų bei išduotas Europos arešto orderis, J.Melas nežinojo, todėl sulaikymas pasienyje jam buvo staigmena.
Kol kas J.Melas parodymų nėra davęs. Su Lietuvos teisėsaugininkais jis bendraus tik tada, kai perskaitys jam pareikštus įtarimus, kurių surašyta daugiau nei 20 lapų.
Lankydavosi nuolat
Advokatas Anatolijus Svila, paskirtas įtariamojo Sausio 13-osios byloje Jurijaus Melo gynėju, sako, kad šis Karaliaučiaus srityje gyvenantis Rusijos pilietis Lietuvoje lankydavosi nuolat, rašo BNS.
„Iš jo žodžių žinau, kad jisai čia atvažiuoja kas mėnesį beveik turizmo tikslais“, - teisme penktadienį žurnalistams sakė advokatas.
Jis sakė neturįs informacijos, ar šis J.Melo apsilankymas Lietuvoje, kuomet jis buvo sulaikytas, yra pirmas po to, kai jis buvo paskelbtas įtariamuoju.
„Anksčiau nebuvo jisai įtariamas, tiktai praėjusių metų, atrodo, birželio mėnesį buvo patikslintas įtarimas ir būtent tuo metu jisai buvo įtrauktas į įtariamųjų sąrašą“, - sakė valstybės paskirtas gynėjas.
Dalyvavo bokšto šturme
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Paškevičius patvirtino, kad J.Melas dalyvavo sovietams šturmuojant Televizijos bokštą. „Jie visi svarbūs, visi – kaip ir vykdytojai. Jis dalyvavo prie bokšto“, – sakė prokuroras.
G.Paškevičius sakė, kad įtariamojo sulaikymo aplinkybės jam yra nežinomos. Jis tik atskleidė, kad į Lietuvą rusas buvo atvykęs „buitiniais reikalais“.
J.Melui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Ambasada norėjo susitikti
Rusijos ambasada oficialiai informuota apie Lietuvoje sulaikytą Rusijos pilietį.
Kaip praneša Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS, Rusijos atstovybė paprašė susitikimo su sulaikytuoju. Generalinė prokuratūra Rusijos ambasados ir J.Melo susitikimui tikino neprieštaraujanti.
Prokuroro teigimu, Rusijos ambasados Vilniuje prašymas susitikti su įtariamuoju buvo patenkintas ir, prokuroro žiniomis, jau įvyko.
Sulaikė pasieniečiai
J.Melas buvo sulaikytas trečiadienio vakarą. Jis su savimi turėjo asmens dokumentus. Kur konkrečiai įtariamasis sulaikytas, prokuratūra iš karto neatskleidė.
Portalo lrytas.lt žiniomis, įtariamąjį sulaikė pasieniečiai, kai jis kirto Lietuvos sieną ir pareigūnams pateikė savo dokumentus patikrai. Duomenų bazėje aptikus įrašą, kad vyras ieškomas, jis iš karto buvo sulaikytas.
Vėliau prokuratūra patvirtino, kad įtariamasis sulaikytas Panemunės pasienio kontrolės poste, kai iš Lietuvos bandė įvažiuoti į Kaliningardo sritį.
Išduoti Europos arešto orderiai
Šiame ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais pripažinti 79 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai. Įtarimai jiems pareikšti dėl galimo tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, draudžiamos karo atakos prieš civilius ir uždraustų karo priemonių naudojimo.
Teismui įtariamiesiems skyrus kardomąsias priemones – suėmimus, ir atsižvelgus į tai, kad šie asmenys yra ne Lietuvoje, jų atžvilgiu yra išduoti Europos arešto orderiai.
Per pastaruosius trejus metus į užsienio valstybes išsiųsta beveik 100 teisinės pagalbos pašymų, išanalizuota keli tūkstančiai vaizdo dokumentų, apklausta beveik 300 liudytojų, atlikti kiti Baudžiamojo proceso kodekse numatyti veiksmai. Šiuo metu bylą dėl karinių veiksmų Lietuvoje 1991 m. sausį, kai buvo nužudyta 14 civilių, 31 sunkiai sutrikdyta sveikata ir daugiau nei 1000 žmonių buvo kitaip sužaloti, sudaro per 700 tomų medžiagos.
2011 metų liepą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį KGB karininkas Michailas Golovatovas buvo sulaikytas Austrijos sostinės Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. Lietuvos ir Europos Komisijos pareigūnai tuomet griežtai kritikavo Austriją, kuri tikino, kad jai trūko duomenų įtariamąjį perduoti Lietuvai.
