Tikra interneto sensacija tapo „Lietuvos ryto“ televizijos užfiksuota mirti pasirengusio, kovinę granatą su ištrauktu žiedu laikiusio nusikaltėlio sulaikymo operacija.
Vaizdo kamera užfiksavo, kaip į lauką išbėga virvę ant kaklo užsinėręs, granatą rankoje laikantis nusikaltėlis, o jį staiga puola civiliniais drabužiais vilkintis vyriausiasis komisaras Darius Žukauskas. Du tvirto kūno sudėjimo vyrai grumiasi, 42 metų D.Žukauskas stengiasi nepaleisti nusikaltėlio plaštakos, neleisti jam atleisti kovinės granatos plunksnos.
Po kelių kraują stingdančių sekundžių nusikaltėlį puola „Aro“ rinktinės vadas Viktoras Grabauskas. Mirti pasiryžęs kanapių augintojas parverčiamas ant žemės, jam atlenkiami pirštai, atsargiai atimama bet kada sprogti galinti granata.
Pirmadienį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas D.Žukauskas pripažįsta – tai buvo išskirtinė operacija. Vieninteliam Lietuvoje, du kartus Metų seklio titulą pelniusiam kriminalistui pirmą kartą savo karjeroje teko sulaikyti mirti pasirengusį, kovinę granatą be žiedo laikantį nusikaltėlį.
– Koks jausmas apima sulaikant susisprogdinti pasirengusį žmogų su granata rankoje?
– Jausmas palyginti įdomus. Pirmiausia būtina suvokti, kad jam atleidus pirštais laikomą granatos plunksną, ji po 3–4 sekundžių sprogs. Tiesiog susiklostė tokia situacija, kad žmogus išbėgo į lauką. Teko daryti viską, kad granatos jis nepaleistų iš rankos.
Jis bandė smūgiuoti, veržtis toliau. Aš griebiau už rankos, suspaudžiau jo pirštus, kad negalėtų paleisti granatos. Jo parversti ant žemės negalėjau. Tikslas buvo išlaikyti suspaustą ranką. Tuo metu pribėgo „Aro“ vadas V.Grabauskas. Jis parvertė įtariamąjį ant žemės, kartu atgniaužėme jo pirštus ir labai atsargiai paėmėme granatą.
– Kas galėjo nutikti, jeigu su granata rankoje sprunkančio ir nusižudyti nusprendusio kauniečio nebūtų pavykę sulaikyti? Tikriausiai „Aro“ pareigūnai būtų jį nušovę?
– Sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų. Galimų scenarijų šioje situacijoje galėjo būti bent keli. Žmogus buvo pasirengęs mirti, net po sulaikymo, kai jam buvo uždėti antrankiai, jis toliau atkakliai prašė jo nepalikti gyvo ir nušauti. Net virvę ant kaklo buvo užsinėręs, minėjo, kad pasikars, susisprogdins, jei nebus nušautas. Gyvas jis labai nenorėjo likti.
Galima pasidžiaugti, kad viskas pavyko sklandžiai – nebuvo sužalotas nei įtariamasis, nei pareigūnai.
– Kanapių auginimas nėra pats baisiausias nusikaltimas. Kodėl žmogus staiga pareiškė gyvas nepasiduosiąs, ėmėsi taip desperatiškai priešintis sulaikymui?
– Pagrindinis jo motyvas buvo tai, kad jis nenori sėsti į kalėjimą ir nesės. O kodėl žmogus ėmė taip elgtis, sunku pasakyti.
Gal pamatęs atvykusius policijos pareigūnus suvokė, kad jo nusikalstama veika demaskuota, perniek nuėjo visos santaupos, investuotos į kanapių auginimą.
Kita vertus, įtakos turi ir žmogaus amžiaus. Jam 47 metai, jisai šventai tikėjo, kad už kanapių auginimą ir prekybą jomis teismas skirs ne mažesnę nei 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
– Daugiau kaip tris valandas jūs asmeniškai derėjotės su įtariamuoju. Kokie buvo numatyti tolesnių įvykių scenarijai?
– Idealiausia būtų, kad žmogus pats sutiktų padėti granatą ir pasiduotų. Tačiau ne visada taip išeina, kaip mes norime. Buvau surinkęs apie jį informacijos, pavyko užmegzti kontaktą. Bandžiau įtikinti, kad nedarytų netinkamų sprendimų ir pasiduotų.
Situacija komplikavo ir tai, kad jo nuotaika nuolat svyravo, žmogus tapdavo agresyvus, paskui vėl nurimdavo.
Buvo momentų, kai granatą, įstatęs į stiklinę, raktu smogė į langą, išsitraukęs pistoletą grasino juo nusišauti.
Įvertinome ir tai, kad rankoje ilgą laiką spaudžiant granatą, pirštai gali pavargti ir sprogmuo iškristi. O pastato viduje buvo 7 ar 8 dideli dujų balionai. Galima tik numanyti, kokios pasekmės būtų jiems sprogus.
