Kam tirti vagystę, jei galima nepajudinti nė piršto, o apvogtam žmogui tiesiog pranešti, kad jo daiktas – bevertis.
Į menkas vagystes policininkai greitai galės nekreipti dėmesio, nes policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis nustatė ikiteisminio tyrimo prioritetus.
Jam pritarė ir generalinis prokuroras Darius Valys. Šį įsakymą, kuris turėtų įsigalioti nuo Naujųjų metų, abu pareigūnai planuoja pasirašyti artimiausiu metu.
Iš policijos – akibrokštas
Nors naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios, Vilniaus policijos pareigūnai pagal ją ėmė dirbti jau dabar. Tuo įsitikino telefono netekęs vilnietis Vidmantas Stačiokas.
Nors specialią programą savo telefone įsidiegęs vilnietis sostinės 1-ojo policijos komisariato pareigūnams tiksliai nurodė, kur yra iš jo pavogtas daiktas, sulaukė akibrokšto: policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes dingusio telefono vertė neviršija 250 minimalių gyvenimo lygių – 32,5 tūkstančio litų.
Toks pareigūnų atsakymas pribloškė teisininkus. Tokia suma – tai riba, kai galima pradėti tyrimą dėl nusikaltimo stambiu mastu.
Stebės visuomenės reakciją
Jau nuo kitų metų pradžios apvogti žmonės gali sulaukti ir atsakymo, kad tyrimas nepradėtas, nes tuo metu komisariato teritorijoje buvo sunkesnių nusikaltimų.
Policijos generalinis komisaras S.Skvernelis suskirstė nusikaltimus į keturias kategorijas ir nurodė, kad pirmiausia reikia tirti tuos, kurie laikomi sunkiais, labai sunkiais ir sukėlusius didelį atgarsį visuomenėje.
Žemiausio prioriteto įvykiais laikomi per neatsargumą padaryti nusikaltimai, kai už juos skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija trejų metų.
„Įstaigos vadovas savo padalinyje turimus resursus privalo paskirstyti ir darbą organizuoti atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo prioritetus“, – aiškinama S.Skvernelio įsakyme.
Aukos užvers skundais
„Šis teisės akto projektas iš esmės prieštarauja pagrindiniam Konstitucijos principui, kad visi prieš įstatymą lygūs. Jis prieštarauja ir Baudžiamojo proceso kodeksui, kuriame teigiama, kad visi nusikaltimai turi būti ištirti išsamiai ir greitai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis.
Įsakymo projektą išvydęs Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Julius Rėksnys įsitikinęs, kad šiame dokumente jau užprogramuotos situacijos, dėl kurių Lietuva sulauks skundų Europos žmogaus teisių teisme.
„Jei iš manęs ką nors pavogė, o už 100 kilometrų ką nors nužudė, policijos nesulauksiu? Ar tai mano problema, kad tuo metu įvykdyta žmogžudystė ar padegtas automobilis? Kiekvienam juk skaudu dėl savo bėdų“, – „Lietuvos rytui“ aiškino J.Rėksnys.
Prokuroras stebėjosi, kad policija savo finansines ir darbo krūvio problemas bando išspręsti nekreipdama dėmesio į žmogaus teises: „Kai kalbama apie žmogaus teises, negali būti svarstymų apie jokį taupymą.“
Prokurorų nuomonė nesvarbi?
Prokurorams nerimą kelia ir įsakymo dalis, leidžianti patiems policininkams nuspręsti, kada galima nutraukti ikiteisminį tyrimą. Įstatymuose numatyta, kad tai gali padaryti tik prokuroras.
S.Skvernelis savo įsakyme nurodė, jog „žemo prioriteto ikiteisminius tyrimus pradeda ir atlieka kriminalinės policijos operatyvinių grupių pareigūnai, kurie budėjimo metu atlieka visus arba daugumą būtinų procesinių veiksmų įvykio vietoje arba iš karto po to, kai gautas pranešimas apie įvykį“.
Surinkę medžiagą komisariato pareigūnai ne vėliau kaip per penkias dienas prokuratūrą turi informuoti, kad ikiteisminis tyrimas sustabdomas.
„Pagal šią tvarką iki prokuroro ateis tik tai, ką atrinks policija. O kas atrinks – policijos budėtojas nuspręs, ką tirti, o ką mesti į archyvą? Jeigu viską spręs policija, gal prokuratūrą reikia visai uždaryti?“ – stebėjosi J.Rėksnys.
Teisės profesoriui Audriui Neverai tokia tvarka primena sovietmetį: „Tais laikais dauguma ikiteisminių tyrimų buvo stabdoma iš anksto žinant, kad niekas neatliks nė vieno veiksmo.“
Teisininkas įsitikinęs, jog taip policijos pareigūnai siekia patogaus gyvenimo. Jie naudosis tais pačiais ištekliais ir patys nuspręs, kuris ikiteisminis tyrimas perspektyvus, o kurį galima tiesiog nutraukti.
Ištiria tik pusę vagysčių
Policijos generalinis komisaras S.Skvernelis tikina, kad gyventojams nėra ko nerimauti – policija vagystes tirs.
Jis aiškino, jog vagystės sudaro apie pusę Lietuvoje įvykdomų nusikaltimų.
Šiuo metu pareigūnai ištiria apie 25–26 procentus vagysčių, dėl to gyventojai tuo nėra patenkinti.
„Visiems nusikaltimams tirti dabar mes skiriame vienodas pajėgas, todėl dažnai į žvirblį šaudome iš patrankos“, – keistai dėstė S.Skvernelis.
Iš padėties reikia kaip nors suktis
Julius Sabatauskas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas
„Šis dokumentas – kol kas tik įsakymo projektas, kuris darbo grupėje buvo svarstomas su prokurorais.
Iš tiesų šią tvarką būtina keisti. Dabar ant tyrėjų stalo guli po 50 bylų ir nė viena jų nejuda arba juda vėžlio žingsniu. Be abejo, reikia tirti visas bylas, bet tyrėjui būtini prioritetai.
Tyrėjas griebia vieną bylą, antrą, trečią, bet per darbo dieną visų pačiupinėti nespėja. O kiekvienai juk nustatytas terminas, įtariamiesiems taikomos kardomosios priemonės – žmonės laukia suimti. Dažnai reikia užsakyti ir atlikti ekspertizes.
Teisės ir teisėtvarkos komitete šią problemą svarstėme maždaug prieš septynerius metus. Tuomet panašią tvarką mums siūlė ir iš užsienio atvykęs ekspertas.
Suprantu prokurorų nerimą, nes iki šiol ikiteisminiams tyrimams vadovavo jie.
Jie svarsto, o kas bus, jei nutraukta byla taps rezonansinė? O rezonansinė gali tapti bet kuri byla.
Tai parodė garsioji Garliavos istorija, kol galiausiai paaiškėjo, kad visas šis skandalas kilo iš pramano. O kokios pasekmės – žuvę žmonės, visa Lietuva pasidalijusi į dvi stovyklas.
Tokia byla gali virsti paprasta vagystė, žmogžudystė ar lytinės prievartos atvejis.
Bet kuriuo atveju policija ir prokuratūra turi priimti bendrą sprendimą, kad bylos būtų tiriamos, kad nebūtų pažeistos nei nukentėjusiųjų, nei įtariamųjų teisės.
Iš tos situacijos reikia kaip nors suktis. Nieko nedarant tos bylos nepajudės.“
