Atsižvelgdami į teismo nuosprendyje dėstomus ir išteisinimą lėmusius argumentus, susijusius su nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų požymių kvalifikavimu, prokurorai pateiktą skundą grindžia tarptautinės humanitarinės teisės ir nacionalinių teisės aktų normomis bei tarptautine teismine praktika, kas, prokurorų manymu, pakankamai aiškiai ir konkrečiai argumentuoja kaltinimus šiems asmenims ir leidžia siekti apkaltinamojo nuosprendžio apeliacinės instancijos teisme.
Prokurorų manymu, rezonansinę diskusiją sukėlęs tam tikrų sąvokų, normų bei principų interpretavimas yra sąlygotas unikalios teisiniu požiūriu to meto Lietuvos situacijos bei iš esmės neegzistuojančios Lietuvoje teisminės praktikos tokiose bylose.
Taip pat vertindami, kad esamoje situacijoje teisinė diskusija kaltinimų formulavimo klausimu neturi užkirsti kelio teisingumo siekiams bei atsižvelgdami į procesinį būtinumą patikslinti kaltinimų formuluotes, šiuo apeliaciniu skundu prokurorai pateikė ir prašymą pakeisti kaltinimą. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma teismo abu kaltinamuosius pripažinti kaltais skiriant kiekvienam iš jų 12 metų laisvės atėmimo bausmę bei priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų byloje pareikštus civilinius ieškinius.
Parengti apeliacinį skundą ir palaikyti valstybinį kaltinimą procese pavesta Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų grupei.
