VAT nusprendė, jog pokalbiai dėl galimo kyšio vyko juoko forma, neformalioje aplinkoje.
Įrašinėti neturėjo teisės
Prokuroras teismui buvo siūlęs pritaikyti ir sunkinančią aplinkybę – esą „Vilniaus vandenų“ darbuotojai nusikaltimą padarė neblaivūs, nes įraše girdėjosi taurių skambėjimas.
Buvusį bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinį direktorių Darių Norkų bei šios įmonės skyrių vadovus Nerijų Laurinaitį, Vytautą Kisielį ir Liną Didriką išteisinęs VAT nusprendė, jog jų kaltės įrodymu turėjęs tapti pokalbis buvo įrašytas neturint teisinio pagrindo.
„Lietuvoje turėtų egzistuoti minties, tikėjimo ir žodžio laisvė, nepersekiojant kiekvieno asmens“, – po nuosprendžio sakė D.Norkaus advokatas Edgaras Dereškevičius.
Sekliai supainiojo bendroves
VAT teigimu, be pagrindo buvo pradėtas ir pats ikiteisminis tyrimas dėl „Vilniaus vandenų“ vadovų veiklos.
Kaip anksčiau yra skelbęs „Lietuvos rytas“, tyrimas dėl korupcijos bendrovėje „Vilniaus vandenys“ prasidėjo nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažymos.
Dar 2009 metais STT tyrėjai surašė ir prokuratūrai pateikė tarnybinį pranešimą. Jame buvo teigiama, jog bendrovė „Viltekta“ laimėjo „Vilniaus vandenų“ skelbtą sklypo, kuriame planuojama statyti dumblo apdorojimo gamyklą, projektavimo konkursą, tačiau sutartis su ja nebuvo pasirašyta.
Pranešime buvo teigiama, kad už šios sutarties sudarymą tuometis „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius D.Norkus ir trijų skyrių vadovai iš „Viltektos“ reikalavo nupirkti jiems kelionę į Turkiją.
Tokią informaciją iš STT gavęs prokuroras Giedrius Tarasevičius pradėjo ikiteisminį tyrimą ir kreipėsi į Šiaulių teismą, kad duotų leidimą sekti „Vilniaus vandenų“ vadovus.
Tik vėliau paaiškėjo, kad „Viltekta“ neturi nieko bendra su dumblo perdirbimo gamyklos projektavimu. Be to, 2009 metais projektuoti sklypo jos statyboms nebereikėjo. Ši gamykla jau buvo pastatyta.
Papirkti nebuvo tikslo
„Viltekta“ dalyvavo visai kitame „Vilniaus vandenų“ ir Vilniaus savivaldybės skelbtame konkurse – dėl sklypo projektavimo Upės gatvės ir Konstitucijos prospekto sankirtoje.
Nustatyta, jog siūlyti kyšį už šios sutarties pasirašymą nebuvo jokios prasmės, nes sutartis buvo trišalė – ją turėjo pasirašyti ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Bylą išnagrinėjęs VAT neįžvelgė priežasties, dėl ko kyšį D.Norkui turėjo duoti ir dumblą vežančios bendrovės „Utensta“ vadovas Antanas Žijunčikas.
Garbaus amžiaus vyras per apklausas nesugebėjo net nurodyti, kiek pinigų per kelis kartus sumokėjo D.Norkui, todėl kyšio suma išaugo nuo 25 000 iki 100 000 litų. Tačiau teismui pritrūko duomenų, kad A.Čijunčikas galėjo turėti tiek duomenų.
Kaltinimai – be faktų
Nepasitvirtino kaltinimai ir dėl kyšio, kurį D.Norkui galėjo siūlyti bendrovės „Lukoil Baltija“ didmeninės prekybos direktorius Raimundas Dabravalskis.
Nors prokuroras šį kaltinimą įtraukė į bylą, nebuvo nustatyta, nei kada, nei kokio dydžio kyšis buvo siūlomas.
Prokuroras G.Tarasevičius nesutinka su teismo teiginiais, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be pagrindo, ir neatmetė galimybės skųsti šį nuosprendį.
