Kaip rašoma teismo pranešime, bylos duomenimis, 2015 m. sausį M.Valaitienė, paėmusi už pažastų iš lovos verkiančią mažametę dukrelę, laikydama ją ant rankų tyčia kelis kartus krestelėjo jos kūną ir galvą.
Teisme M.Valaitienė neigė purčiusi dukrelę, tačiau šią jos gynybinę versiją paneigė tyrimus atlikę teismo medicinos specialistai, kurie nustatė, kad mergaitė buvo ne kartą purtyta. Jai nustatytas sukrėsto vaiko sindromas.
Kaltinamoji teisme nurodė, kad susižaloti dukra galėjo krisdama iš lovos, arba ją žaisdama galėjo sužaloti jos vyresnioji sesuo. Taip pat svarstė, kad mergaitę galėjo sužaloti jos sugyventinis, su kuriuo jos santykiai dėl girtavimo buvo įtempti. Visas šias kaltinamosios išsakytas versijas teismas atmetė kaip gynybines.
Liudytojai, priešingai nei pati M.Valaitienė, jos sugyventinį apibūdino kaip rūpestingą ir jos vaikais besirūpinusį vyrą.
Pažymėtina, kad M.Valaitienės šeima buvo įtraukta į įgūdžių stokojančią šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Po šio įvykio iš M.Valaitienės buvo laikinai paimta vyresnioji mergaitė, po kurio laiko – ir ši, mažesnioji.
Teismo nuomone, kaltinamoji kelis kartus sąmoningai krestelėdama vaiko kūną ir galvą, savaime turėjo suvokti, kad tokiu būdu kelia grėsmę vaiko sveikatai. Teismas, įvertinęs M.Valaitienės, liudytojų parodymus, teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad motina, sunkiai sutrikdydama vaiko sveikatą, veikė netiesiogiai tyčia.
Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad M.Vlaitienei padarė labai sunkų nusikaltimą, neprisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai nesigailėjo. Be to, ji charakterizuojama kaip įgūdžių ir atsakomybės vaikams stokojanti motina.
Šis sprendimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
