1991 metų sausį dalis jų atsiskyrė ir susibūrė į Sovietų Sąjungai palankų padalinį.
Apie tai Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pasakojo tuometis Vidaus reikalų ministerijos (VRM) specialaus policijos padalinio vadovas Erikas Kaliačius.
Atlaikė parlamento šturmą
Buvęs pareigūnas prisiminė, jog situacija tuomet buvo įtempta: „Skirtingų pažiūrų žmonės tarpusavy konfliktuodavo, Vilniuje vyko daugybė renginių. Mums buvo žinoma, kas tuos renginius organizuoja, kas į juos nukreipia žmones. SSRS grupuotės – tiek karinės, tiek civilinės, atliko savo darbą“.
E.Kaliačiaus vadovaujamas padalinys saugojo parlamento rūmus per Sausio 8-ąją vykusį mitingą. Jo pareigūnai stovėjo prie pat įėjimo į parlamentą. „Tuomet teko atlaikyti didžiulį spaudimą – buvome ir keikiami, ir stumdomi, nemažai žmonių nukentėjo“. Tokiomis pajėgomis atsilaikyti prieš minią buvo labai sunku“, – prisiminė E.Kaliačius.
Jis pasakojo, jog kelis mėnesius pareigūnų dirbo be išeiginių, nakvodavo savo bazėje.
Dalis pareigūnų atsiskyrė
Likus dviems paroms iki Sausio 13-osios įvykių, specialiojo padalinio pareigūnams teko išgyventi sudėtingą ir įtampos kupiną naktį.
Tą naktį nuo VRM specialiojo padalinio atsiskyrė Boleslovo Makutynovičiaus suburti pareigūnai ir viską išvežė į Policijos akademijos pastatą Valakampių gatvėje. E.Kaliačiui naktį paskambinęs budėtojas pranešė, kad užimta padalinio bazė. Apie 3 valandą nakties, E.Kaliačius su pavaduotoju užsuko pas VRM viceministrą Vaclovą Zabarauską ir nuvažiavo į bazę Valakampiuose. Pagrobė ginklus ir uniformas Prie vartų stovėjo kariškis su automatu ir atrėžė, kad čia jiems įvažiuoti draudžiama, nes gautas toks įsakymas, o bazė priklauso Sovietų Sąjungos VRM. Karys liepė pasitraukti, kitu atveju žadėjo panaudoti jėgą.
Pareigūnai grįžo į VRM ir skubėjo pranešti kitiems darbuotojams, kad ryte vyktų ne į bazę Valakampiuose, bet tiesiai į VRM. Vėliau paaiškėjo, kad naujo padalinio vadovu paskirtas Boleslovas Makutynovičius, o jo pavaduotoju tapo Vladimiras Razvodovas.
E.Kaliačius su kolegomis kitą dieną vėl nuvažiavo į bazę. Ten kariškių jau nebebuvo, todėl jie galėjo apžiūrėti patalpas ir savo kabinetus. Iš kabinetų buvo išnešti net vadovų asmeniniai daiktai. Iš bazės atsksirėliai pagrobė automatus, snaiperių šautuvus, dujiniais šoviniais šaudančius ginklus, neperšaunamas liemenes, šalmus, skydus ir dalį transporto priemonių.
Sprukdami jie pasiėmė ir uniformas, bet vėliau jas pakeitė – pradėjo nešioti į jūreiviškus panašius marškinėlius, o kitas detales pasiskolino iš Šiaurės miestelyje įsikūrusių karių.
Priesaikos nesilaikė
Kitą dieną tuometis buvęs SSRS Vidaus reikalų ministras Vladimiras Bakatinas pasirašė įsakymą, kad Lietuvoje įkuriamas Omon'o padalinys ir paprašė perduoti prie jo prisijungusių pareigūnų asmens bylas.
„Šimtas procentų mūsų padalinio darbuotojų buvo davę priesaiką Lietuvos respublikai. Kiek jie viduje buvo lojalūs tai priesaikai, parodė pats gyvenimas. Jie atsisakė tos priesaikos ir perėjo ir SSRS VRM struktūras“, teisme kalbėjo E.Kaliačius. Vėliau nuo VRM atskilęs padalinys saugojo viešąją tvarką per „Jedinstvo“ ir Šalčininkų rajono tautinių mažumų rengiamus renginius. Pasienio postuose jie gąsdindavo Lietuvos pasieniečius, kartais sugadindavo ten esamą inventorių.
Desantininkai laukė per naktį E.Kaliačius prisiminė, jog kartais įvykdavo susidūrimų tarp jų padalinio ir Omon'o pareigūnų: „Iki ginkluotų susirėmimų nepriėjome, bet susistumdymų buvo. Tarp buvusių kolegų tvyrojo įtampa“. Sausio 12-osios naktį E.Kaliačiaus vadovaujamas padalinys saugojo VRM pastatą. Buvęs pareigūnas prisiminė, jog apie 23 valandą atvažiavo sunkvežimis su rusišku užrašu „žmonės“. Jame sėdėjo apie 30 desantininkų. KaI prasiverdavo brezentas, matėsi, jog jie ginkluoti. E.Kaliačius buvo įsitikinęs, jog jei VRM pastatas būtų užgrobtas, jie turėjo dalyvauti šioje operacijoje. Apie tai jis pranešė VRM vadovams.
