Vyrai aršiai susiginčijo – statybininkas esą reikalavo atsiskaityti už atliktus darbus, o juos užsakęs V.Silvestravičius ėmė priekaištauti dėl broko. Konfliktas įsiplieskė remontuojamame V.Silvestravičiaus name, esančiame Muziejaus gatvėje.
Tuomet A.Taškevičius išsitraukė legaliai turėtą pistoletą ir porą kartų paspaudė gaiduką, o paskui išėjo, palikęs nuo kopėčių iš antro aukšto nukritusį klientą. Kulkos susmigo į galvą ir kaklą.
V.Silvestravičius nukrito ant betoninių grindų. Kraujo klane gulintį kaunietį sūnus aptiko tik pavakare, vyras tuo metu buvo jau negyvas.
A.Taškevičiui buvo pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo, pas jį rasti pistoletai ČZ ir PM. Kauno apylinkės teismas nusprendė meistrui skirti švelnią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Vyras niekada nebuvo pakliuvęs į teisėsaugos akiratį, pareigūnai jo nesiejo su nusikaltėlių pasauliu. Įtariamasis teisme pareiškė, kad gynėsi nuo jį puolusio V.Silvestravičiaus.
V.Silvestravičius praeityje buvo vienas Daktarų nusikalstamo susivienijimo vadeivų ir tuo pat metu vadovavo prie jos prisišliejusiai Šampaninių grupuotei. Kartu su kitais Daktarų šulais jis buvo teisiamas žmogžudysčių, reketo ir kitų sunkių nusikaltimų byloje. Dėl trylikos epizodų jis buvo nuteistas kalėti 9 metus. V.Silvestravičius pripažino savo kaltę ir padėjo atskleisti buvusių sėbrų nusikaltimus, todėl galėjo mėgautis laisve.
V.Silvestravičius buvo atsidūręs teisiamųjų suole ir už tarpininkavimą ieškant pirkėjų pagrobtoms meno vertybėms, kurios priklausė nužudytam kunigui Ričardui Mikutavičiui – teismas Virgeliui tąkart skyrė 2,1 tūkst. eurų baudą.
Pastaraisiais metais V.Silvestravičius ėmėsi nekilnojamojo turto verslo – turėjo daug nekilnojamo turto Kauno senamiestyje esančioje Muziejaus gatvėje.
