„Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba keturis kartus kreipėsi į Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinį biurą su prašymu patvirtinti ar paneigti B. Makutynovičiaus mirties faktą.
Atsakymas iki šios dienos nebuvo gautas, todėl šiandienos žinia apie B. Makutynovičiaus mirties patvirtinimą yra labai svarbi“, – teigia Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų, nagrinėjančių šią bylą, kolegijos pirmininkė Sigita Bieliauskienė.
Iki šios dienos nėra gauta jokių duomenų apie dokumentų – teismo šaukimo – įteikimą Rusijos Federacijos piliečiui Vladimirui Razvodovui.
Bylą nagrinėjančios kolegijos nuomone, jeigu iki gruodžio 2 d. iš Rusijos Federacijos nebus gauta jokios informacijos apie prašomų dokumentų įteikimą, byla bus pradėta nagrinėti iš esmės, laikant, jog šiuo klausimu nėra bendradarbiaujama, o asmuo, kuriam prašoma įteikti teismo šaukimą, vengia atvykti į teismo procesą.
Prašymą įteikti teismo dokumentus per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos apeliacinis teismas pateikė dar 2016 m. birželio mėnesį.
Teisingumo ministerija pagal susiklosčiusią praktiką analogiško pobūdžio bylose yra informavusi teismą, kad toks įteikimas užtrunka iki penkių–šešių mėnesių.
Kitas teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme paskirtas 2016 m. gruodžio 2 d. B. Makutynovičius su kitu omonininku V. Razvodovu Vilniuje už akių teisti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais.
Kaltinamajame akte teigta, kad B. Makutynovičius 1991 metais rėmė Rusijos agresiją prieš Lietuvą. Vilniaus apygardos teismas šių metų birželio 4 dieną B. Makutynovičių ir V. Razvodovą išteisino, paskelbęs, kad už karinę agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams, be to, pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus nusikaltimus galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų padaryti karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos sąlygomis.
Tuo metu Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, bet joje dar buvo dislokuota sovietų kariuomenė. Prokuratūra šį nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliaciniu skundu buvo prašoma abu kaltinamuosius pripažinti kaltais skiriant kiekvienam iš jų 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų byloje pareikštus civilinius ieškinius.
