Tokį pokalbį J.Pacipavičius prisiminė Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme (VAT), kuris tęsia nukentėjusiųjų Spaudos rūmų gynėjų apklausas.
„Ten buvo visiškas sumišimas: vanduo dūmai, šūviai“, – taip sausio 11-ąją prie Spaudos rūmų prisiminė ten susirinkę vilniečiai.
Vandenį ant kariškių iš priešgaisrinės žarnos iš pradžių pylė viduje buvęs savanoris Vytautas Lukšys. Netrukus pasigirdo šūviai, savanoris sužalotu veidu buvo nuvestas į greitosios pagalvos automobilį.
J.Pacipavičius nurodė, jog į gynėjo pusę šovė vienas karininkų: „Nedidelio ūgio pulkininkas paleido šūvių seriją į rūmų sieną. Jis šaudė pasimėgaudamas“.
Tuo metu netoliese buvęs vilnietis Andrius Mituzas matė, jog į savanorio pusę šaudė vienas karininkų, anksčiau davęs nurodymus prie rūmų išrikiuotiems kariams.
Vienintelį iš automato šaudantį karininką matė ir prie Spaudos rūmų atvykęs Algis Ramaška. „Kai kariai pradėjo šaudyti į fasadą, o ant galvų pradėjo kristi tinkas, supratome, kad viskas labai rimta“, – prisiminė Spaudos rūmuose dirbęs vilnietis.
Tądien jis turėjo dirbti po pietų, todėl ryte su kitais gynėjais galėjo stovėti prie Spaudos rūmų. A.Ramaška gyveno Šeškinėje esančiame Spaudos rūmų darbuotojų bendrabutyje, o jame budėtoja dirbusi jo žmona telefonu gavo pranešimą, kad rūmus bandoma užimti.
„Tankai važinėjo priešais žmonių minią, erzino ir gąsdino susirinkusiuosius. Jie važiavo per veją, laužydami medelius“, – vaizdą prie Spaudos rūmų prisiminė su draugu ten atvykęs Gediminas Pečiulis.
Prie Spaudos rūmų susirinkę gynėjai teigė girdėję vieną tanko šūvį. „Mes nubėgome prie tankų, stovėjome prie pat vamzdžio ir skandavome „laisvę Lietuvai!“. Atvažiavo mechanikas baltas baltutėlis, išsprogintom akim ir paleido šūvį“, prisiminė J.Pacipavičius.
G.Pečiulis su draugu stovėjo prie pat tuo metu iššovusio tanko vamzdžio: „tanko smūgis buvo toks stiprus, kad nuplyšo net džinsų kišenė“.
Po šūvio jis pamatė, kad draugui iš ausies bėgo kraujas. Vyrai bandė kalbėtis, bet vienas kito negirdėjo. Jie nubėgo į greitosios pagalbos automobilį. „Nustebau, kad man gydytoja kartojo, kad mane girdi, o aš kalbėjau garsiai, bet nieko negirdėjau“, – pasakojo G.Pečiulis. Jam, kaip ir daugumai nukentėjusiųjų Spaudos rūmų gynėjų medikai nustatė klausos sutrikimą.
