Policijai įkliuvęs neblaivus vairuotojas gali metams atsidurti už grotų, netekti automobilio ar vairuotojo pažymėjimo.
Jei alkoholio matuoklis rodo daugiau kaip 1,5 promilės, netekti vairuotojo pažymėjimo galima net dešimčiai metų.
Tokios sankcijos, kurios nuo šių metų pradžios, kai girtus vairuotojus imta traukti baudžiamojon atsakomybėn, teismai dar neskyrė niekam.
Tačiau griežčiausias sprendimas nenustebintų prieš kiek laiko vairuotojo pažymėjimo netekusio vilniečio.
Kai iš jo pusmečiui buvo atimtas pažymėjimas, kova su išgėrusiais vairuotojais dar nebuvo taip garsiai reklamuojama, o jis netgi nevairavo automobilio.
Reikalavo neaiškaus leidimo
Į šio vilniečio kiemą kelių policijos pareigūnai užsuko, kai šeimininkas pjovė žolę – aplink namą važinėjo motorine žoliapjove „Husqvarna“.
Žoliapjovė turi ratus ir vairą, vadinasi, – tai transporto priemonė. Taip tuomet nusprendė policininkai ir iš vilniečio pareikalavo leidimo ją vairuoti.
Nežinia, kas tokį leidimą turėjo išduoti, tačiau pareigūnai savo protokole parašė: „Nepateikė leidimo vairuoti šios rūšies transporto priemonę patvirtinančio pažymėjimo.“
Teko šienauti dalgiu
Didžiausia bėda, kad vyriškis darbavosi neblaivus, – alkoholio tikrintuvas parodė 2,34 promilės.
„O kada galėsiu pabaigti pjauti žolę?“ – laikydamas rankoje pareigūnų surašytą protokolą tuomet svarstė netikėtai įkliuvęs šienpjovys.
Vėliau jis parduotuvėje pradėjo dairytis dalgio, nes policijos protokolą gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas pjovėjui skyrė ne tik piniginę baudą, bet ir pusmečiui atėmė vairuotojo pažymėjimą.
„Kaip be vairuotojo pažymėjimo pjauti žolę?“ – karčiai juokavo vyras.
Teismas nepatikėjo, kad žoliapjove jis nevažinėja keliais, o didžiausias jos greitis siekia 10,2 kilometro per valandą.
Pusmečio atrodė per mažai
Vilnietis šienavo ne darbo metu, o pagrindiniam jo darbui buvo būtinas automobilis.
Jis augino nepilnametę dukterį, o žmona tuo metu niekur nedirbo.
Į prašymus šeimai palikti bent vieną pragyvenimo šaltinį teismas nekreipė dėmesio, o Vilniaus kelių policininkams pasirodė, kad paauklėti pjovėjui pusmečio neužteks.
Išvažiavęs į gatvę ar į kiemą jis vėl gali pažeisti Eismo taisykles – tai jie nurodė skunde, kurį pateikė Vilniaus apygardos teismui.
Teisėjas jį atmetė, tačiau net nesvarstė, ar dėl tokio pažeidimo buvo būtina atimti vairuotojo pažymėjimą.
Kas yra žoliapjovė?
„O ką būtų atėmę, jei tas žmogus būtų visai neturėjęs vairuotojo pažymėjimo, darbui žoliapjove jo juk nereikia. Atėmę pasą, o gal kostiumą?“ – kraipė galvą „Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai.
Mykolo Romerio universiteto docentas, teisės mokslų daktaras Gintautas Danišauskas stebėjosi, kaip policija teismui įrodė, kad žoliapjovė – transporto priemonė: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme teigiama, kad transporto priemonė – tai priemonė žmonėms, kroviniams arba ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti.
Žoliapjovė neatitinka nė vienos šių kategorijų. Toliau įstatyme teigiama, kad ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones, bet žoliapjovės čia nėra nurodomos. Tai toks pat darbo įrankis kaip pjūklas ar savaeigis plūgas lysvei arti.“
Kas įleido į kiemą?
Teisininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad policijos dėmesį patraukęs vilnietis važiavo ne keliu, bet dirbo savo kieme: „Savo privačiame kieme jis neturėjo galimybės sukelti pavojaus aplinkiniams.
Neblaivus naudodamas bet kurį darbo įrankį jis galėjo susižaloti pats ar sužeisti savo šeimos narius.“
Teismo sprendime atimti vairuotojo pažymėjimą iš neblaivaus darbininko teisės mokslų daktaras neįžvelgė nei teisingumo, nei logikos principo: „Kodėl valdžios institucijos nusprendė už darbą ir įrankių naudojimą neblaiviam savo privačioje teritorijoje atimti teisę vairuoti transporto priemonę, o ne kokią kitą vertybę?“
G.Danišauską stebina ir tai, kaip pjovėjo girtumą pareigūnai išmatavo privačiame jo paties kieme.
Konstitucijoje teigiama, jog žmogaus nuosavybė ir privatus gyvenimas neliečiami, todėl į privačią teritoriją policija neturi teisės patekti be šeimininkų leidimo, išskyrus atvejus, kai ten daromas nusikaltimas.
„Šiuo atveju tai nebuvo nusikaltimas ir teisiškai labai ginčytina, ar buvo daromas koks nors teisės pažeidimas. Liūdniausia yra tai, kad vienintelė teisingumo vykdymo institucija – teismas – pakartojo policijos savavališką veiklą“, – kalbėjo G.Danišauskas.
