Neringos Venckienės istorija: dukterėčios gyvenimą pavertė pragaru

„Nupiešk, kaip jie nuogi atrodo, pilvą, pimpalą“, – taip prieš kelerius metus tuometė teisėja N.Venckienė mokė savo dukterėčią – Laimutės Stankūnaitės mažametę dukterį.

Drąsiaus Kedžio mažametės dukters globėja Neringa Venckienė su mergaite.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Drąsiaus Kedžio mažametės dukters globėja Neringa Venckienė su mergaite.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Neringa Venckienė buvo Kauno apygardos teismo teisėja.<br>kiti
Neringa Venckienė buvo Kauno apygardos teismo teisėja.<br>kiti
 Neringa Venckienė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
 Neringa Venckienė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
L. Stankūnaitė<br>T.Bauro nuotr.
L. Stankūnaitė<br>T.Bauro nuotr.
L.Stankūnaitė.<br>T.Bauro nuotr.
L.Stankūnaitė.<br>T.Bauro nuotr.
Vytautas Kedys ir Laimutė Kedienė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Vytautas Kedys ir Laimutė Kedienė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Vytautas Kedys ir Laimutė Kedienė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Vytautas Kedys ir Laimutė Kedienė.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Drąsius Kedys su dukterimi.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Drąsius Kedys su dukterimi.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Andrius Ūsas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Andrius Ūsas.<br>A.Barzdžiaus nuotr.
Andrius Ūsas.<br>R.Neverbicko nuotr.
Andrius Ūsas.<br>R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Feb 22, 2018, 8:21 PM, atnaujinta Feb 22, 2018, 9:01 PM

Nuolatinės kalbos apie intymius reikalus, motinos žeminimas ir nesibaigianti neapykanta – taip laikinosios globėjos N.Venckienės namuose gyveno 2012-ųjų pavasarį iš jos namų Garliavoje išvaduota mažametė.

Prieš savo gerbėjus pavyzdingą tetą vaidinusi N.Venckienė, užsidarius namų durims, mergaitės gyvenimą versdavo pragaru liepdama vėl kartoti tai, ko mažam vaikui net nederėtų žinoti.

Žinia apie tai, kad Jungtinėse Valstijose pradėtas sulaikytos Neringos Venckienės perdavimo Lietuvai procesas, atgaivino prisiminimus apie skandalingąją Garliavos bylą, prieš kelerius metus drebinusią visą Lietuvą.

N.Venckienei yra pareikšta įtarimų pagal 16 Baudžiamojo kodekso straipsnių: neteisėtas informacijos rinkimas, mirusiojo atminimo paniekinimas, šmeižimas, įžeidimas, neteisėtai surinktos informacijos panaudojimas, piktnaudžiavimas, vieši raginimai pažeisti Lietuvos suverenitetą, melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą, piktnaudžiavimas globėjos pareigomis, tvirkinimas, trukdymas antstolei ir prokurorui atlikti savo pareigas, nepagarba teismui, teismo sprendimo nevykdymas, nežymus sveikatos sutrikdymas, pasipriešinimas policijos pareigūnui ir valstybės simbolių išniekinimas.

Jos nusikalstama veika suskirstyta į 34 atskirus epizodus, tarp kurių ir kaltinimai dėl to, kad ji nevykdė teismo sprendimo perduoti brolio Drąsiaus Kedžio dukrą mergaitės motinai Laimutei Stankūnaitei ir piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis bei kitą.

N.Venckienė kartu su savo sūnumi iš Lietuvos paspruko 2013 metų balandžio 8 dieną, supratusi, kad Seimas panaikins jos teisinę neliečiamybę ir jai nepavyks išsisukti nuo apklausų prokuratūroje ir teismo.

Tų pačių metų gegužės 9 dieną buvo paskelbta tarptautinė N.Venckienės paieška.

Vulgarūs tetos patarimai

Kai kurias N.Venckienės „pamokas“ dukterėčiai užfiksavo ir jos tėvų namuose slaptai įrengta klausymosi įranga.

Viename tokių pokalbių užfiksuota, kaip N.Venckienė prieš susitikimą su L.Stankūnaite savo dukterėčią moko, kaip ji turėtų kalbėtis su mama ir kaip turėtų ją vadinti.

„Vadink ją Ūsiene. Sakyk, Ūsiene tu, Ūsiene“, – mergaitei į galvą kalė N.Venckienė.

 

Ji patarė mergaitei, kad ji gimtadienio proga motinai nupieštų piešinį, kuriame būtų pavaizduoti tariamai vaiką prievartavę trys pedofilai Jonas (Jonas Furmanavičius. – Red.), Ūsas (Andrius Ūsas. – Red.) ir mistinis Aidas, kuris vėliau virto Vaidu Miliniu.

„Tu jai Ūsą nupiešk, tą Joną ir Aidą gimtadieniui. Nupiešk, kaip jie nuogi atrodo, pilvą, pimpalą“, – kalbėjo N.Venckienė.

N.Venckienė mergaitę mokė, kaip reikia kalbėti su mama: „Tu su Ūsu ir gyvenk, ko tu čia man kalbi, Ūsiene.“

„Tu su Ūsu dabar susitinki? O... (Violetos Naruševičienės dukters vardas. – Red.) dar kiša ar ne? Ar Ūso prie sysalo dar raudona?“ – mažametei aiškino globėja.

Ji taip pat liepė, kad mergaitė motinai sakytų, jog L.Stankūnaitė tegul bučiuoja ne dukrą, o A.Ūsą, o jeigu motina dukterį bučiuos, kad prieštarautų: „Ūsui atiduodavo, dabar bučiuoja.“

Pokalbiuose su tuomet vos šešerių metų L.Stankūnaitės dukterimi N.Venckienė nevengdavo pareikšti ir savo požiūrio į A.Ūsą ir L.Stankūnaitę.

„Aš tai norėčiau, kad Stankūnaitė apžiūrėtų Ūso sysalą, kažin, jis raudonas ar ne? Tegul nusileidžia kelnes žemyn ir tegul...“

N.Venckienė, girdint mergaitei, dažnai A.Ūsą ir L.Stankūnaitę apdovanodavo įvairiais epitetais, bet bene mėgstamiausias jos žodis buvo „šlykštynė“: „Apie tą šlykštynę nekalbam. Ūsą – į kalėjimą, tą šlykštynę.“

Pamoka teismo koridoriuje

Panašios pamokos vykdavo ne tik Laimutės ir Vytauto Kedžių namuose, bet ir viešosiose vietose.

Kartą atsivežusi mergaitę į Kėdainių teismą, kuriame tuo metu buvo nagrinėjama civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ji panašiais žodžiais L.Stankūnaitės dukrą auklėjo tiesiog teismo koridoriuje.

Vulgarius žodžius, posakius, paliepimus girdėjo aplinkiniai – vėliau apie juos paliudijo atliekant ikiteisminį tyrimą.

Po tokio dukterėčios auklėjimo N.Venckienei yra pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo globėjos pareigomis bei mergaitės tvirkinimo. Tačiau tai tik maža dalis bėglės įvykdytų nusikaltimų.

Sekliai iš Klonio gatvės

Į JAV pasprukusios N.Venckienės nusikalstamos veikos yra aprašytos 34 epizoduose. Kai kuriuose jų buvusios teisėjos veikla įvertinta net ne vienu, o keliais Baudžiamojo kodekso straipsniais.

Bene daugiausia epizodų yra dėl N.Venckienei ir jos suburtai gaujai neįtikusių žmonių sekimo.

Nustatyta, kad N.Venckienės ir jos tetos Audronės Skučienės liepimu nuo 2010 metų gegužės buvo sekamos Milinių, Ūsų šeimos, persekiota advokatė Loreta Kraujutaitienė, o 2012 metais sekamų žmonių sąraše atsidūrė ir advokatas Gintaras Černiauskas bei antstolė Sonata Vaicekauskienė.

Pastarųjų dviejų asmenų sekimas ypač suaktyvėjo po 2012 metų kovo 23-iosios, kai buvo bandoma pirmą kartą įvykdyti teismo sprendimą perduoti mergaitę L.Stankūnaitei.

N.Venckienės pasiųsti „violetiniai“ veikėjai advokatą ir antstolę sekė tiek prie namų, tiek darbe, ne kartą persekiojo ir jų automobilius, o gegužės 20 dieną, praėjus trims dienoms po L.Stankūnatės dukters išvadavimo iš N.Venckienės namų, apgulė G.Černiausko namus Palangoje.

Jie tikėjosi, kad pas advokatą prisiglaudė L.Stankūnaitė su dukra, kurių medžioklę tąkart buvo paskelbę visoje Lietuvoje.

Persekiojo apsaugos mašinas

Palangoje rasti motinos ir dukters nepavyko, bet N.Venckienės pusbrolis Tadas Skučas ir kaunietis Renaldas Ščiglinskas birželio 8 dieną jas aptikto Kauno rajone esančioje kavinėje „Timėjas“.

Kai L.Stankūnaitę ir jos dukterį saugantys Kriminalinės policijos biuro apsaugininkai pamatė, kad valstybės saugomi asmenys yra filmuojami ir fotografuojami, jie suskubo palikti kavinę.

Tačiau neatsiliko ir sekliai – ilgai persekiojo automobilį, kuriuo buvo vežama motina su mažamete dukterimi.

L.Stankūnaitės apsauginių automobilis buvo persekiojamas ir kovo 29 dieną, kai už dukterį kovojanti moteris išvyko iš S.Vaicekauskienės kontoros. Ją persekiojo Kedžių kaimynas Gintaras Banaitis.

Žinias apie judėjimo kryptį jis perdavinėjo savo žmonai Violetai Banaitienei, tuo metu sėdėjusiai Kedžių patvoryje.

Melo ataka prieš kolegą

N.Venckienė taip pat įtariama siuntusi savo šalininkus į A.Ūso laidotuves, ne kartą viešai raginusi pažeisti Lietuvos suverenitetą, rodžiusi nepagarbą teismui, nevykdžiusi teismo sprendimo, šmeižusi gyvuosius ir mirusius.

Jai pareikšti įtarimai ne tiktai dėl mirusio J.Furmanavičiaus apšmeižimo, bet ir dėl pranešimo apie nebūtą nusikaltimą.

Tyrėjai melagingais pranešimais vadina ir N.Venckienės broliui Drąsiui Kedžiui rašytus pareiškimus, kuriuose J.Furmanavičius kaltinamas prievartavęs L.Stankūnaitės dukrą.

Skundus, kuriuose J.Furmanavičius vadinamas pedofilu, N.Venckienė rašė ne tik prokurorams, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybai, Valstybės saugumo departamentui, apie tai ji garsiai kalbėdavo ir Kauno apygardos teisme, kuriame tuo metu dirbo.

Trukdė dirbti prokurorui

Tyrėjams pro akis nepraslydo ir tuomečio Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio puolimas.

N.Venckienei yra pareikšti įtarimai dėl trukdymo K.Betingiui atlikti savo pareigas, jo šmeižimo, įžeidimo bei melagingo pranešimo apie prokuroro esą darytas nusikalstamas veikas.

N.Venckienė kaltino K.Betingį piktnaudžiavimu pareigomis ir per teismą iš jo bandė prisiteisti du milijonus litų.

Aišku, savo kaltinimų teisme ji pagrįsti nesugebėjo.

Bėglei atsirūgs ir prie Kauno apygardos teismo surengtas piketas, per kurį N.Venckienės sūnus su A.Skučienės anūkais dainavo iškraipytą Lietuvos himną – esą Lietuva yra pedofilų žemė.

Dėl šio akibrokšto N.Venckienei pareikšti įtarimai dėl valstybės simbolių išniekinimo.

Spardėsi, daužė rankomis

N.Venckienei taip pat teks atsakyti už savo elgesį 2012 metų gegužės 17 dieną, kai L.Stankūnaitės duktė pagaliau buvo grąžinta motinai.

Antstolės į namus neįleidusi, L.Stankūnaitei penkis kartus įspyrusi ir tris kartus kumščiu per galvą policijos pareigūnui trenkusiai N.Venckienei pareikšti įtarimai dėl trukdymo antstolei atlikti savo pareigas, piktnaudžiavimo globėjos pareigomis, nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui.

7 metai laisvės atėmimo N.Venckienei gresia už piktnaudžiavimą. Taip griežtai prokurorai įvertino dukterėčią pagrobusios N.Venckienės norą žinoti, kokie sprendimai dėl L.Stankūnaitės dukters bus priimti Kauno vaiko teisių apsaugos skyriuje.

Ką per žudynes darė Neringa Venckienė?

Kaip ir kodėl prasidėjo ši istorija? Žurnalistė Laima Lavaste savo knygoje „Kalės istorija“ (2014 m.) atskleidė iki tol nežinomas pagrindinių istorijos veikėjų L.Stankūnaitės ir D.Kedžio gyvenimo detales.

Knygoje pateikiami niekada neskelbti, specialiosiomis priemonėmis užfiksuoti istorijos veikėjų pokalbiai, apklausų protokolai, išskirtinis L.Stankūnaitės pasakojimas apie vaikystę, tėvų auklėjimą, romantiškus jausmus, pažintį su D.Kedžiu ir jų intymų gyvenimą. Portalas lrytas.lt skelbė šios išskirtinės knygos ištraukas.

Iš Neringos Venckienės apklausos protokolo:

„Spalio 4 dieną aš mačiau Drąsių paskutinį kartą. Jis buvo atėjęs pas mane, prašė parašyti skundus. Aš juos pati išsiunčiau 2009 10 05 ryte iš Garliavos pašto apie 8 valandą ryto.

Dar grįžau į savo namus, pasiėmiau reikiamus daiktus į kursus, ir mano tėtis, veždamas vaiką į pasimatymą su L.Stankūnaite, mane paleido prie apygardos teismo.“

2009 m. spalio 5 d., 7–9 val. ryto

Tą dieną anksti iš namų išvyko ne tik D.Kedys, ne tik M.Žalimas, ne tik A.Venckus, kuris neatsiliepė į pareigūnų skambučius ir jo telefonas tą rytą buvo užfiksuotas Klaipėdoje.

Teisėja N.Venckienė taip pat iš namų išvyko anksti rytą. Keista, kad ji nesusidūrė kieme su savo broliu, kuris, anot motinos L.Kedienės, taip pat iš namų išvyko po 7 valandos. 8 val. NVenckienė jau buvo Garliavos pašte ir išsiuntė D.Kedžio pasirašytus lapus, kuriuose pati buvo parašiusi skundus prezidentei, generaliniam prokurorui, Seimo pirmininkui ir kt.

Kodėl tą dieną reikėjo siųsti skundus? Ar kad susidarytų įspūdis, jog D.Kedys ir toliau tęsė kovą civilizuotomis priemonėmis? Į šį klausimą atsakys ateitis.

Išsiuntusi eilinius skundus, N.Venckienė atvyko į savo darbo vietą – Kauno apygardos teismą. Ją atvežė tėvas. Atrodo, kad kartu mašinoje senelis vežė ir anūkę, kuri policijos patalpose kaip įprasta tą dieną, 9 val. ryto, turėjo susitikti su mama L.Stankūnaite. Tad šalia vaiko galimai sėdėjo ir jos teta teisėja. Ar kas iš mašinoje sėdinčių žinojo, kad vaiko mama šiandien bus nušauta?

Antras neįvykęs susitikimas – tuo metu, kai apie 8.30 val. N.Venckienė buvo atvežta į teismą, į teismą turėjo atvykti ir jos kolega J.Furmanavičius, nes 9 val. turėjo nagrinėti pirmąją bylą.

Bet teisėjai, kurių kabinetų durys buvo greta, daugiau niekada nebesusitiko.

J.Furmanavičius neatvyko į darbą, nes 8.20 val. jau buvo nušautas prie savo namų. N.Venckienė tą rytą iš teismo kiemo išvyko į kursus Molėtuose.

Iš liudytojo teisėjo A.Rudzinsko parodymo:

„Mes, keturi teismo teisėjai, tarp jų ir N.Venckienė, į komandiruotę išvykome 2009 metų spalio 5 dieną, maždaug apie 9 val. 20 minučių iš Kauno apygardos teismo, Mickevičiaus g. 18, kiemo mano automobiliu.

Dar neprivažiavus Jonavos man į mobilų telefoną paskambino kolega ir pranešė, kad nušautas teisėjas J.Furmanavičius. Šią žinią aš pasakiau su manim važiavusiems kolegoms.

Tai išgirdusi N.Venckienė apsiverkė, girdėjau, kaip garsiai retoriškai pasakė: „O gal tai padarė mano brolis“. Mes bandėme guosti ją, kad jos brolis lyg ir neturėtų motyvo.

Spalio 5 d. N.Venckienė visą dieną dalyvavo seminare. Tik po pietų, apie 15 val. trumpam buvo nuėjusi į savo kambarį. Nakvojo teisėjų rengimo centre.

Kitą dieną, spalio 6 d., apie 8.15–8.20 valandą ryto, man į mobilų telefoną paskambino N.Venckienė iš kolegės telefono. Paprašė ją nuvežti į Molėtus, į autobusų stotį, pasakė, kad jai skubiai reikia grįžti į Kauną. Aš N.Venckienę savo automobiliu nuvežiau apie 9 val. į Molėtų stotį.“

Kokių reikalų tvarkyti N.Venckienė parskubėjo į Kauną?

Ar ji žinojo, kur brolis išvyko iš namų ankstų spalio 5 dienos rytą?

Ar ji žinojo jo planus?

Ar buvo brolio patarėja, ar tik „teisine kalba“ surašydavo jo skundus?

Ar „režisavo“ D.Kedžio juostas?

Ką ji veikė 15 val. savo kambaryje, trumpam pasišalinusi iš mokymų kambario?

Ar ji žinojo, kur po žudynių pasislėpė jos brolis ir kas jį slapstė?

Pagaliau koks buvusios teisėjos vaidmuo šioje tragiškoje istorijoje?

Iš D.Kedžio filmuoto įrašo kompaktinės plokštelės apžiūros protokolo (2009 m. spalio 19 d.): Girdisi pašaliniai balsai, asmenys kalba pašnibždomis. Užfiksuoti montažo pėdsakai.

Drąsius Kedys: Tu žinai, papasakok, ką pasakojai pirma.

Vaikas: Neringai, kaip pasakojau?

Pašalinis moters balsas: Taip, taip, taip.

V.: Na, va, sakiau Neringai, kad ją, kad jai kremas išbėgdavo, aš sakiau Neringai. Ir aš Neringai rodžiau, kad aš turėdavau, va, taip (vaikas atsigula kairiu šonu ant žemės, kairė koja sulenkta, dešinė ištiesta).

D. K.: Jisai liepdavo taip gulėti?

V.: Aha, taip.

D. K.: Nu, pasakyk, ką mama tau sakė?

V.: Tai mama, paskui kai nuėjo ir ji...

D. K.: Ne, ne. Tu sakyk, ką sakė prieš tai.

V.: Bet ji kaip atėjo man visai kitą dalyką pasakė, visai kitą ne tą. Kad Neringa dar kaip sliekas toks negražus ir labai šlykštynė, ir Neringos brolis labai negeras...

Mindaugas Žiūra, D.Kedžio įrašų montuotojas:

Kaunietis teigė, kad ne kartą lankėsi Kedžių namuose, juose padėjo D.Kedžiui dauginti įrašus, kūrė interneto puslapį.

Jo teigimu, „po nufilmuotos medžiagos sumontavimo liko tik apie 30 proc. mergaitės pasakojimo. Kiekvieną naują sumontuoto filmo dalį asmeniškai peržiūrėdavo ir palaimindavo Neringa Venckienė“. (Liudijimas teisme, 2013 m. rugsėjo 11 d.)

Kauno apygardos teismo teisėjos N.Venckienės kompiuterio, paimto darbo kabinete, apžiūra. Pradėta 2009 m. spalio 26 d., baigta 2009 m. lapkričio 18 d.

Failo pavadinimas: beprotė

Failo pavadinimas: atskir dėl pyzdos nutart

Failo pavadinimas: atskir pyzdos

Failo pavadinimas: Kalių biurui

Failo pavadinimas: prostitutės

Failo pavadinimas: šlykštynių

Po 3 metų, 2012 m. birželio 6 d. Vilniaus 2-asis apylinkės teismas

Liudytoja Neringa Venckienė apie L.Stankūnaitę:

„Paskutinė valkata. Lietuvoje daug tokių.“

„Ji atrodė kaip 25 metų. Merga buvo gerai įmitusi, gyvenusi su keliais vyrais ir miegojusi su šimtais.“

Mergaitė netinkamų manierų išmokusi iš motinos, kuri „visur valkiojosi“.

Teisėja tvirtino nežinanti, kur L.Stankūnaitė susipažino su A. Ūsu: „Gal lovoje, o gal griovyje.“ „Tegul L.Stankūnaitė miega nors su šunimi.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.