43 metų V.Antonovas, kuriam Lietuva yra išdavusi Europos arešto orderį, Rusijos teisėsaugininkų rankose atsidūrė užvakar.
Jis sulaikytas netoli Maskvos esančiame kotedže, kuriame apsistojo grįžęs iš Krasnaja Polianos slidinėjimo kurorto, esančio Sočio apylinkėse.
Kaip rašo naujienų portalas 15min.lt, bankininko namuose buvo rasti ir prabangūs automobiliai. Tai – „Ferrari“, „Lamborghini“, „Aston Martin“ ir kitų prabangių markių automobiliai. Garaže taip pat rastas mikroautobusas „Mercedes“, padidinto pravažumo „Jaguar F-Pace“, BMW 750. Rusiškų automobilių parkas pasirodė kiek paprastesnis – autentiška „Volga“, taip pat dar ir įprasta GAZ-21.
Naktį V.Antonovas praleido policijoje, o vakar anksti ryte lėktuvu buvo atskraidintas į Sankt Peterburgą, kur pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl milijardo rublių (apie 12,5 milijono eurų) pasisavinimo iš banko „Sovetskij“.
V.Antonovas šiame tyrime nėra vienintelis įtariamasis. Sulaikyta ir daugiau asmenų, kurie gyvena Maskvoje, Sankt Peterburge ir Čeliabinske. Jų namuose ir biuruose atliktos kratos.
Kad bankas „Sovetskij“ susidūrė su finansiniais sunkumais, buvo paskelbta dar 2015 metų viduryje.
Po poros mėnesių buvo paskirti nauji banko administratoriai, o pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad senieji banko valdytojai yra atlikę daugybę įtartinų sandorių, kurie ir privedė jį prie bankroto.
Švaistytasi milijardais
Siekiant išsaugoti banką jis buvo perduotas „Tatfondbank“ žinion, tačiau aferos, teisėsaugininkų teigimu, tęsėsi toliau.
„Sovetskij“ finansinėms skylėms užkamšyti skirta 10 milijardų rublių (126 mln. eurų) paskola taip ir liko „Tatfondbank“, o banke dar buvę 15 milijardų rublių (apie 189 mln. eurų) buvo pervesti į kitus bankus ir fondus.
Taip, užuot išgelbėjęs banką „Sovetskij“, „Tarfondbank“ žlugo pats. Dėl finansinių aferų abiejuose bankuose pradėti ikiteisminiai tyrimai, jie nebaigti iki šiol.
Vaidmuo nėra žinomas
Kol kas neaišku, koks yra V.Antonovo vaidmuo šioje sukčiavimo byloje.
Iki šiol nebuvo žinoma, kad jis būtų susijęs su kuriuo nors vienu iš šių bankų, nors bankininkystės srityje sukasi nuo 2000-ųjų.
2017 metais buvo pasklidę kalbų, kad V.Antonovas vėl grįžta į bankų verslą, nuo kurio buvo nutolęs po „Snoro“ žlugimo.
Esą jis jau įsigijo ir kontroliuoja banką „Ruskij Investicionyj Aljans“, o netrukus per patikėtinius įsigis dar vieną banką – „Ruskij Meždunarodnyj“. Taip 2017 metų rugpjūtį skelbė Rusijos žiniasklaida.
Vėliau šią informaciją bandyta paneigti.
„V.Antonovas nėra nei banko akcininkas, nei direktorių tarybos narys, nei paprastas darbuotojas“, – pareiškė banko „Ruskij Investicionyj Aljans“ atstovė Jelena Bušujeva.
Lietuva turi nedaug vilčių
Klausimų V.Antonovui bei buvusiam „Snoro“ valdybos pirmininkui Raimondui Baranauskui, taip pat gyvenančiam Rusijoje, turi ir Lietuvos teisėsaugininkai.
Šių metų kovą Generalinė prokuratūra kolegoms Rusijoje išsiuntė teisinės pagalbos prašymą, kuriame prašo supažindinti V.Antonovą ir R.Baranauską su jiems pareikštais įtarimais ir juos apklausti.
Nors V.Antonovas dabar ir atsidūrė už grotų, abejojama, kad rusai įvykdys Lietuvos prašymą.
„V.Antonovo sulaikymas niekaip nėra susijęs su mūsų atliekamu tyrimu, prokuratūra net nėra gavusi oficialaus pranešimo dėl jo sulaikymo“, – „Lietuvos rytui“ vakar sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Teismas – be teisiamųjų
Kadangi jau anksčiau Rusija buvo atsiuntusi Lietuvos pareigūnams kategorišką atsakymą, kad V.Antonovas nebus išduotas, tikimybė, jog ši šalis pakeistų savo nusistatymą, yra menka.
Kai bus baigti visi ikiteisminio tyrimo veiksmai, Lietuva planuoja V.Antonovą ir R.Baranauską teisti už akių, jiems nedalyvaujant teismo posėdžiuose.
Persekiojimą vadina politiniu
Lietuva buvusį pagrindinį „Snoro“ akcininką V.Antonovą ir ilgametį banko valdybos pirmininką R.Baranauską kaltina turto pasisavinimu ir finansiniu sukčiavimu dideliu mastu: esą jie iš „Snoro“ į savo asmenines sąskaitas Šveicarijos ir Vokietijos bankuose perpumpavo milijonus eurų.
Bankas „Snoras“ buvo uždarytas 2011 metų lapkritį. Iškart po to didelio turto iššvaistymu įtariami bankininkai išvyko iš Lietuvos ir pusketvirtų metų gyveno Jungtinėje Karalystėje.
2015-ųjų liepą Jungtinės Karalystės teisme išgirdę, jog patenkintas prašymas juos perduoti Lietuvai, V.Antonovas ir R.Baranauskas slapta išvyko į Rusiją.
2016 metų rugpjūtį V.Antonovas kreipėsi į Maskvos arbitražo teismą ir paprašė jam iš Lietuvos priteisti 565 milijonus eurų už prarastą turtą ir sugadintą reputaciją. Bet teismas atsisakė nagrinėti šį ieškinį.
Tiek V.Antonovas, tiek R.Baranauskas visada tvirtino, kad Lietuvos teisėsauga juos persekioja dėl politinių motyvų.
