„Aš net neabejoju, kad greičiausiai buvo taip, kad mūsų pareigūnai nesuprato, jog tie žmonės reikalauja prieglobsčio“, – antradienį BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Renatas Požėla.
Strasbūro teismas nagrinėjo bylą dėl situacijos, kai 2017 metų pavasarį į Lietuvą iš Baltarusijos atvykusi septynių asmenų čečėnų šeima nesėkmingai prašėsi prieglobsčio dėl galimo persekiojimo Rusijoje.
Kol sprendimas neišverstas iš anglų į lietuvių kalbą, R.Požėla nuo platesnių komentarų susilaiko.
„Bus reikalingas oficialus teismo sprendimo vertimas, kol kas neturiu teisės plačiau komentuoti situacijos, kai vertimo nėra“, – sakė VSAT vadas.
Jis svarstė, kad išanalizavus situaciją gali būti peržiūrėta tvarka dėl prieglobsčio prašymų priėmimo.
„Šita tvarka yra įstatymo lygio teisės dokumente aprašyta, gal ir reiktų kokių korekcijų, kad išvengtume tokių situacijų. Matomai bus kompleksiškai sprendžiama, kad ateity palengvinti mūsų pareigūnų darbą“, – teigė R.Požėla.
Į pasienį atėjusių prieglobsčio prašytojų prašymus įvairiomis formomis priima pasieniečiai. Pasak VSAT vado, pareigūnai padeda ir „suforminti“ prašymą, kuris perduodamas nagrinėti Migracijos departamentui. Vis dėlto, pasak R. Požėlos, pasitaiko situacijų, kai pareigūnai nesusikalba su prieglobsčio prašytojais.
„Būna tikrai visokių situacijų, kai žmonės ateina ir tyli, būna taip, kad kalba gimtąja kalba, kai net vertėją mums rasti sudėtinga“, – sakė pasieniečių vadas.
EŽTT antradienį paskelbė, kad Lietuva sukėlė pavojų vienai čečėnų šeimai, kai 2017 metų pavasarį tris kartus nepriėmė jos prieglobsčio prašymų. Iš Lietuvos čečėnų šeimai priteisti 22 tūkst. eurų.
Teismas nurodė, kad septynių asmenų čečėnų šeima prieglobsčio prašė praėjusių metų balandžio 16, gegužės 11 ir 22 dienomis, tačiau pasieniečiai neleido prašymų pateikti ir išsiuntė šeimą į Baltarusiją.
Teismas paskelbė, kad prieglobsčio prašymas privalėjo būti apsvarstytas, o atsisakydama priimti čečėnus į šalį Lietuva neįvertino rizikos, kad į Baltarusiją atgal išsiųstai šeimai gali grėsti pavojus būti sugrąžintai į Rusiją.
EŽTT pabrėžė, kad nei Lietuvos įstatymai, nei tarptautinė teisė nereikalauja prieglobsčio prašymus pateikti kokia nors specialia forma,
Negavusi prieglobsčio Lietuvoje ir pasibaigus leidimui gyventi Baltarusijoje, čečėnų šeima pernai vasarą turėjo grįžti į Rusiją, kur vyras buvo sulaikytas.
Vėliau šeima vėl išvyko iš Rusijos ir šių metų pradžioje atvyko į Lenkiją, kur taip pat nesėkmingai bandė pateikti prieglobsčio prašymą, tačiau galiausiai laimėjo bylą EŽTT ir apsistojo šioje šalyje.
