2018 metais prokurorai baigė 39 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo. Iš jų tik septynios bylos perduotos teismui, o 32 tyrimai nutraukti.
Prokuratūra teigia, kad tyrimai nutraukiami, nes nepavyksta paneigti įtariamųjų teiginių apie turto kilmę.
„Įtariamieji (kaltinamieji) turto įgijimą paprastai grindžia giminaičių, dažniausiai artimųjų, turėtomis „viso gyvenimo santaupomis“, – rašoma prokuratūros ataskaitoje.
Prokuratūra pažymi, kad pagal teismų praktiką „savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti“.
Prokuratūros veiklos ataskaitą šį trečiadienį svarstys Vyriausybė.
Jau ne vienus metus žlungant daugumai neteisėto praturtėjimo bylų, Seimas ėmė svarstyti projektus, kuriuo būtų sukurtas naujas institutas – turto civilinis konfiskavimas.
Įstatymo projekte numatyta galimybė konfiskuoti asmens turtą, jeigu jis kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, priklauso nusikalstamoms grupuotėms.
Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.
Kritikai sako, kad siūlomos priemonės gali paminti nuosavybės neliečiamumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą principus.
