Vadinamąją Pravieniškių mafijos bylą nagrinėjančiam ir santykius tarp skirtingoms kastoms priklausiusių kalinių besiaiškinančiam Vilniaus apygardos teismui vienas liudytojų Nerijus Gutaravičius siūlė į viską žiūrėti paprasčiau.
Iki šiol laisvės atėmimo bausmę atliekantis 35 metų kaunietis teigė, kad užtektų kalbėti apie dvi kastas.
„Tai normalių žmonių, kurie tvarkingai, gražiai gyvena, kasta. Jie ne narkomanai“, – į teismo salėje sėdinčius buvusius Pravieniškių pataisos namų lyderius pažvelgė N.Gutaravičius.
Lyderiai tvarkosi ir maudosi
Dauguma jų – vadinamieji „bachūrai“, gyvenę lyderiams skirtuose pataisos namų sektoriuose.
„Visų kitų sektorių gyventojai – labai prastos reputacijos, bet tik dėl to, kad patys taip elgiasi. Taip yra visame pasaulyje“, – aiškino ketvirtus metus pataisos namuose leidžiantis kaunietis.
Už kanapių auginimą laisvės atėmimo bausmę atliekantis N.Gutaravičius teigė, kad atpažinti, kuriai kategorijai priklauso nuteistasis, galima ir pagal išvaizdą: „Normalūs žmonės maudosi, tvarkosi ir nesivolioja apsivėmę.“
N.Gutaravičius teisme turėjo papasakoti apie pataisos namuose vykusias neoficialias pinigų rinkliavas.
Laisvėje vienos bendrovės komercijos direktoriumi dirbęs kaunietis neslėpė, kad jam atvykus į Pravieniškių pataisos namus buvo prašoma 300 eurų bendroms patalpoms tvarkyti.
Lošdavo iš pinigų
Vėliau prireikdavo vis didesnių sumų. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad N.Gutaravičiaus motina į sūnaus nurodytas sąskaitas du kartus pervedė po 500 eurų, kartą – tūkstantį eurų.
N.Gutaravičius tvirtino, kad šie pinigai buvo reikalingi jam pačiam: „Gyvenimas sukasi ir ten – norisi turėti telefoną, parūkyti, palošti pokerį.“
Jis pasakojo, kad dalis Pravieniškių pataisos namų gyventojų pokerį lošdavo nuo ryto iki vakaro. Pirmieji statymai siekdavo 30–50 eurų.
Kas kiek pralošdavo ar išlošdavo, vyrai fiksuodavo sąsiuvinyje, o po savaitės suskaičiuodavo, kas ir kam liko skolingas. Prasilošusiųjų artimieji pinigus pervesdavo į nurodytas sąskaitas.
N.Gutaravičius teigė motinai neaiškindavęs, kam nelaisvėje jis išleidžia pinigus: „Aš prašiau pinigų, nes man reikėjo. Ji laikė mano pinigus, nes mano sąskaitos areštuotos.“
Sektoriuose, kur gyveno tvarkingi nuteistieji, N.Gutaravičius teigė nematęs nei girtų, nei nuo narkotikų apsvaigusių vyrų.
Jo žiniomis, šioje pataisos namų teritorijoje sintetiniai narkotikai buvo draudžiami.
„O kanapės – tai kaip alus. Taip yra visame pasaulyje“, – aiškino pirmąkart už grotų patekęs vyras.
Girtas užgriuvo ant stalo
Kol nuteistųjų lyderiai lošdavo kortomis, „dūchais“ vadinami tarnai jiems nešiodavo kavą ir cigaretes.
„Būdavo“, – nuleidęs akis atsiduso net penkiems „bachūrams“ tarnavęs Marius Malinauskas, kuris ikiteisminio tyrimo metu yra pasakojęs, kad lošėjams iš pirmo į antrą aukštą reikėdavę nešioti po vieną cigaretę.
Virtuvėje dirbęs M.Malinauskas prisipažino vadeivoms virdavęs ne tik valgį, bet ir naminę degtinę.
„Kaip jus nubaudė tada, kai dalį degtinės išgėrėte pats?“ – sutrikusiam liudytojui tokį klausimą uždavęs teisiamasis Artūras Zykovas atsakymo neišgirdo.
Dėl potraukio išgerti M.Malinauskas yra sulaukęs ne tik „bachūrų“ pastabų. Už tai jis buvo nubaustas 15 parų griežtojo režimo.
„Vieną vakarą nervai neatlaikė ir išgėriau“, – pasakojo už sunkų kūno sužalojimą nuteistas vyras.
Tačiau teisiamieji jam priminė, kad ši istorija buvo kiek spalvingesnė.
Jų teigimu, girtas M.Malinauskas iš antro kameros aukšto nukrito į pirmą ir pataikė tiesiai ant stalo.
„Aš tave iš po stalo ištraukiau“, – priminė Rimvydas Purmalis.
Vergą šelpdavo drabužiais
Nors ikiteisminio tyrimo metu M.Malinauskas apie R.Purmalį kalbėjo kaip apie savo skriaudiką, jis atsakė nebuvęs toks blogas: „Aš jam duodavau mobiliųjų telefonų, kai jis prarasdavo, nes sakydavo, kad neturi pinigų.“
M.Malinauskas teisme pripažino už tarnystę atlygio sulaukdavęs ir iš kito nuteistųjų vadeivos Aido Kupčiūno. Iš jo yra gavęs drabužių ir cigarečių.
Nors M.Malinauskui artimieji nepervesdavo pinigų, jo sąskaitoje pareigūnai kelis kartus aptiko per tūkstantį eurų.
Liudytojas tvirtino, kad jo sąskaita naudojosi kiti nuteistieji: „Šiuos pinigus jie užsimesdavo ant mano sąskaitos pirkti maistui. Patys gal antstolių bijojo.“
Nedrįso pasakyti pavardžių
Ikiteisminio tyrimo metu M.Malinauskas yra pasakojęs, kad už tarnystę „bachūrams“ sulaukdavo ne atlygio, o smūgių.
Jo teigimu, smūgiai į veidą už atšalusį ar per vėlai patiektą maistą buvo kasdienybė. Teismui apie tai jis kalbėjo švelniau: „Mane aprėkdavo, kumštelėdavo į pašonę, ir viskas.“
Nors M.Malinausko apklausa vyko nuotoliniu būdu iš Kybartų pataisos namų, liudytojas neišdrįso nurodyti jį galėjusių mušti nuteistųjų pavardžių, o skriaudikus vadindavo žodžiu „jie“.
Teisme paaiškėjo, kad kai kurių anksčiau per apklausas paminėtų nuteistųjų M.Malinauskas net nepažįsta.
Jis negalėjo nurodyti teismo salėje priešais vaizdo kamerą atsistojusio Artūro Račkelio vardo ir pavardės. M.Malinauskas prisiminė su šiuo nuteistuoju gyvenęs tame pačiame sektoriuje, dažnai matydavęs jį sportuojantį.
Per pirmąsias apklausas M.Malinauskas nurodė, kad A.Račkelis buvo laikomas pataisos namų „verchu“, tačiau gyveno atskirai nuo tokį pat statusą turinčių lyderių.
Bijo ir kalinių, ir įtarimų
Tyrėjams M.Malinauskas parodymus davė praėjus dienai po to, kai sulaukė įtarimų dėl nusikaltimų, įvykdytų organizuotoje nusikaltėlių grupuotėje.
Tokių kaltinimų yra sulaukę ir šiuo metu teisiami Pravieniškių pataisos namų gyventojai.
„Taip, truputį išsigandau“, – apie pareikštus įtarimus ir sprendimą bendradarbiauti su pareigūnais kalbėjo M.Malinauskas.
Vėliau paaiškėjo, kad jis išsigando rimtai.
Jo apklausos protokolo pabaigoje įrašyta: „Negalėjau kalbėti, nes mano paminėti asmenys mane gali susirasti bet kur ir bet kada.“
Teisme M.Malinauskas tvirtino, kad nei po pirmųjų apklausų, nei po praėjusio teismo posėdžio nebendravo nė su vienu teisiamuoju.
Prasidėjus tyrimui iš Pravieniškių jis perkeltas į Kybartų pataisos namus.
Staliaus specialybę turintis nuteistasis įsikūrė darbo grupėje ir tikino nebevergaujantis: „Ten visi paprasti, dirbame, gyvename, ir viskas.“
