Didžiausi nemalonumai laukia Dokumentų registravimo skyriaus vedėjos Reginos Intienės, neįgalumo lygį nustatinėjusių skyrių vedėjų Olgos Kulik ir Mindaugo Gylio.
Jiems gresia ne tik bausmė, bet ir turto areštas. Prokuratūros teigimu, yra duomenų, kad jų gautos pajamos ir užgyventas turtas ne visuomet sutampa.
Tarnyboje neliko darbuotojų
STT agentai uostamiesčio tarnybą užgriuvo užpernai birželį.
Pateikus įtarimus prekyba poveikiu ir papirkimu įstaigoje neliko beveik pusės specialistų – jie iškart buvo nušalinti nuo darbo. O tarnybos lankytojai kurį laiką buvo priversti ilgas valandas laukti eilėse.
42 asmenys, kaltinti papirkimu, pripažinę savo kaltę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. Jie sumokėjo nuo 190 iki 760 eurų dydžio įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Du kaltę pripažinę žmonės išsisuko baudžiamuoju įsakymu. Jiems paskirtos 3800 ir 5320 eurų baudos.
STT pareigūnai nustatė, kad buvusi Dokumentų registravimo skyriaus vedėja R.Intienė, pasinaudodama pažintimis su darbuotojais ir pažadėjusi juos paveikti, daugybę kartų priėmė kyšius dėl darbingumo lygio ir termino nustatymų, dalį pinigų perduodavo kitiems skyrių vedėjams.
Manoma, kad kartais per dieną uostamiesčio padalinyje buvo paliekama daugiau kaip tūkstantis eurų pakišų.
Dabar eilės pas specialistus laukiantys žmonės kalbėjo neabejojantys, kad už pinigus galima nusipirkti reikiamą neįgalumo grupę, tačiau tikino patys niekada nedavę kyšio.
Sau pasilikdavo didžiąją dalį
Klausantis skaitomo kaltinamojo akto atrodo, kad R.Intienė pakišas iš žmonių imdavo kone kasdien.
1917 metų gegužės 10 d. ji paėmė 350 eurų iš vieno asmens, kad jam dvejiems metams būtų nustatytas 40 procentų darbingumas. Dokumentus tvarkiusiai O.Kulik ji perdavė ne mažiau kaip 50 eurų.
Po penkių dienų ji gavo 300 eurų eurų kyšį, kad būtų nustatytas 30 proc. darbingumas asmeniui iki pensinio amžiaus. O.Kulik perduota 150 eurų.
Gegužės 16-ąją iš vieno vyro ji paėmė 400 eurų. M.Gyliui perdavė 150 eurų.
Kitą dieną už 35 proc. darbingumo nustatymą asmeniui iki pensinio amžiaus paėmė 500 eurų, M.Gyliui perdavė 200 eurų.
18 dieną už 40 proc. darbingumo nustatymą dvejiems metams R.Intienė gavo 400 eurų. O.Kulik perdavė per 50 eurų.
Dokumentų tvarkymo skyriaus vedėja gegužės 22 ir 23 dienomis gavo po du kyšius – iš viso beveik 1000 eurų. 650 eurų atidavė kolegoms.
Itin sėkminga buvo gegužės 25-oji. Lankytojai ją pamalonino net keturis kartus. Iš viso susikaupė didesnė negu 1200 eurų suma. Kolegoms už dokumentų tvarkymą perduota per 450 eurų. Skyriaus vedėja pakišų sulaukė gegužės 29-ąją, birželio 2 ir 6 (du kartus), 8 bei 12 (du kartus) dienomis.
Ne kyšis, o skola už picas
Neįgalumo tarnybos vyresnysis specialistas Algimantas Gabrialavičius savo darbovietės kol kas nepaliko. Jis kaltinamas tarpininkavimu – esą perdavė 100 eurų kyšį, tačiau kaltės nepripažįsta.
„Aš pats esu neįgalumo lygio vertintojas, o man pripaišo, kad tą vertinimą pirkau iš kito.
Kodėl turiu kažkam mokėti pinigus, kad įvertintų už mane? Pats įvertinu – ir pinigai mano kišenėje. Juk taip būtų logiška.
Antra, pinigų aš tikrai neperdaviau – grąžinau skolą M.Gyliui.
Prieš tris dienas buvo mano gimtadienis, kolektyvas pasveikino, reikėjo kažkaip pasakyti ačiū. Užsakiau picų, o pinigų tuo metu neturėjau, tai pasiskolinau ir vėliau grąžinau“, – aiškino A.Gabrialavičius.
Jei per mažai, teks pridėti
Tyrimo metu nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos teritoriniame padalinyje buvo priimami kyšiai už teisėtą ir neteisėtą ten dirbusių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų veikimą – už tai, kad žmonėms, tam tikrais atvejais nesant pagrindo, būtų nustatytas nedarbingumo lygis tam tikram laikotarpiui.
Kartais tas pagrindas buvo, tačiau žmonės norėjo viską sutvarkyti greičiau, be biurokratinių trukdžių, kad nereikėtų pateikti kai kurių dokumentų.
Už ką ir kiek turi būti duodama, kokiais kriterijais vadovautasi, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro Aivaro Velučio teigimu, sunku pasakyti.
Kartais žmonių duodamos sumos pasirodydavo per mažos, tad pinigų buvo atnešama dar kartą. Ikiteisminio tyrimo metu dalis įtariamųjų dėl dalies jiems inkriminuotų epizodų kaltę pripažino.
Kai kurie nesutiko dėl veikos teisinio kvalifikavimo – laikėsi pozicijos, kad iš esmės jie kyšius priėmė, bet nieko neteisėta nedarė – atliko savo pareigas ir nedarbingumo lygį bei jo galiojimo laiką skyrė pagal įstatymus.
Dažniausiai kyšius pasidalydavo du asmenys – tarpininkaujantysis ir sprendimą priimantis gydytojas. Byloje tiriamas trijų mėnesių laikotarpis. Bendra kyšių suma nemenka – keliolika tūkstančių eurų.