Kaip pranešė teismas, LAT teisėjų kolegija nurodė, jog „tinkamas baudžiamojo proceso įstatymo pritaikymas šioje byloje gali būti vertinamas kaip naujas teisės normos aiškinimas teismų praktikoje. Dėl to byla perduotina nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai“.
R.Antanavičius pirmosios instancijos teismo išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą, nurodęs, jog teisėjas turi būti išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Kasacinį skundą pateikęs prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Jis nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, suabsoliutino teisėjui taikomą imunitetą, neteisingai konstatavo, jog kratos atlikimas prilyginamas teisėjo laisvės „kitokiam varžymui“.
Pasak prokuroro, teismas teisėjui nustatytas nepriklausomumo garantijas aiškino kaip šio subjekto apsaugos nuo baudžiamojo persekiojimo priemones, nors tai prieštarauja teisėjo imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės bei baudžiamojo proceso paskirčiai, baudžiamojo proceso proporcingumo ir efektyvumo principams.
R.Antanavičius buvo kaltinamas tuo, kad 2017 metų birželį papirko Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją Mindaugą Klemenį, perduodamas jam 600 eurų dydžio kyšį. Papirkimu buvo siekiama, kad M.Klemenis sušvelnintų vienam privačiam asmeniui policijos paskirtą administracinę nuobaudą – sumažintų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
