Telefonu ir internetu greitai užsidirbti siūlantys sukčiai pasakoja nebūtas sėkmės istorijas, tačiau apgauti galima ir juos.
Tuo įsitikino vilnietis Vytautas, du mėnesius apgaudinėjęs tariamus finansų specialistus. Kliento norus pildę sukčiai apie save atskleidė nemažai informacijos.
Dokumentai – rusų kalba
Telefonu sulaukęs pasiūlymo investuoti vilnietis iškart suprato, kad tai galimas sukčiavimas.
Investuoti pasiūliusiai moteriai Vytautas atsakė susidomėjęs pasiūlymu, tačiau prieš sumokėdamas pinigus paprašė atsiųsti paslaugų teikimo ir atsiskaitymo sutartį.
Tokio prašymo nesitikėję tuomet dar neaiškios bendrovės atstovai atsakė, kad sutartis siunčia tik itin svarbiems klientams, kurie yra investavę ne mažiau kaip milijoną dolerių.
Be sutarties investuoti nesutikęs kino režisieriumi prisistatęs Vytautas ją vis dėlto gavo. Ilgas dokumentas buvo surašytas rusų kalba.
„Su manimi bendravusi moteris aiškino, kad jų bendrovė yra registruota Japonijoje.
Tai kodėl sutartis ne japonų, ne anglų, bet rusų kalba?“ – stebėjosi vilnietis.
Keitėsi telefono numeriai
Jis nusprendė pasidomėti, pagal kurios šalies įstatymus veikia Japonijoje registruota, Lietuvoje klientų ieškanti, tačiau rusų kalba dokumentus siunčianti įmonė.
Sutartyje jis aptiko punktą, kuriame nurodyta, kad teisinis reguliavimas priklauso nuo investuotojo registracijos vietos.
„Nors nesu finansų specialistas, suprantu, kad toks dalykas negalimas, nes aš bet kada galiu išvykti į kitą šalį arba nurodyti, kad gyvenu bet kurioje valstybėje“, – svarstė smalsus vilnietis.
Jam pavyko išreikalauti, kad šis punktas sutartyje būtų pakeistas, – „AlgoFX Trade“ pasivadinusi bendrovė pažadėjo vadovautis Lietuvos įstatymais.
„Jeigu jau veikiama pagal Lietuvos įstatymus, sutartis taip pat turėtų būti lietuvių kalba“, – tariamas klientas toliau erzino užsienio bendrovės atstovus, kurie kaskart vis skambindavo iš kitoje šalyje registruoto telefono numerio.
Tekste įrašė nesąmonių
Išversti ilgą dokumentą į lietuvių kalbą jie atsisakė ir pasiūlė kreiptis į vertimo paslaugų biurą.
Vilnietis nurodė tai ir padaręs, o tekstą esą vertęs verslo ir teisės terminus išmanantis lietuvių, rusų ir anglų kalbų specialistas.
Iš tiesų tekstą jis išsivertė pasinaudodamas „Google“ vertimo programa.
Žinodamas, kad šia programa verstuose tekstuose dažnai pasitaiko nesąmonių, Vytautas keletą jų dokumente paliko, o vieną kitą įrašė ir pats.
„Jeigu mano išverstą sutartį jie siųstų kam nors kitam, tikiuosi, kad ją gavęs žmogus į tai atkreips dėmesį“, – pasakojo į sukčių medžioklę įsitraukęs vyras.
Išvertęs sutartį, viename punktų jis nurodė: „Jei prekybininkas pažeidžia prekybos sąskaitos lėšų saugojimo įsipareigojimus, prekybininkas privalo sumokėti investuotojui 100 procentų špygą, kurią investuotojas sumokėjo sutarties sudarymo metu.“
Kitame punkte rašoma: „Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais tą pačią teisinę negalią, po vieną kiekvienai iš šalių.“ Tokie lietuvių kalba įrašyti punktai paslaugų teikėjams jokio įtarimo nesukėlė.
Naudotis paštu atsisakė
Ilgos derybos vyko ir dėl sutarties siuntimo. Vytautas pageidavo sutartį ir bendrovės licenciją gauti ne elektroniniu, o įprastu paštu, kad klientas matytų atgalinį adresą.
Negana to, vyras paprašė, kad užsienyje įsikūrusios bendrovės atstovai ant voko užklijuotų pašto ženklą sporto tematika. Taip jis papildytų savo pašto ženklų kolekciją.
Kolekcijos Vytautas nepapildė, nes nežinia kur esančios bendrovės atstovai pareiškė, kad dokumentų siuntimas paštu kainuotų per brangiai. Tariamas klientas nusileido – sutiko pasirašyti elektroniniu paštu atsiųstą sutartį.
Pranešė apie avariją
Tikėdamiesi, kad reiklus klientas pagaliau sumokės pinigus, „Algo FX Trade“ atstovai jam telefonu paaiškino, kaip prisijungti prie interneto svetainės ru.afxtrade.lt.
Tačiau, užuot pervedęs pinigus, vyras kreipėsi į Lietuvos banką, kad blokuotų šią svetainę. Ją sukūrusiems nelegalių paslaugų teikėjams jis pateikė istoriją, kad pateko į avariją ir sudaužė ne tik savo, bet dar du automobilius.
Vytautas tikino, kad dėl avarijos patyrė daug nuostolių, kuriuos draudimo bendrovė vengia padengti, todėl negalįs sumokėti pradinio įnašo, kuris siekia apie 10 tūkst. eurų.
Teismas arba premija
Kad investicija nenueitų niekais, Vytautas pasiūlė surasti kitą žmogų, kuris galėtų perimti neva pelningą sutartį.
Po kelių dienų tylos vakar vilniečiui paskambino Aleksandru prisistatęs vadybininkas ir įspėjo, kad tai – paskutinė diena.
Jei Vytautas nerasiąs kito investuotojo, jam gresia teismas dėl bendrovės „AlgoFX Trade“ patirtų nuostolių.
Juos esą sudaro negautos pajamos dėl pradėtos, bet nevykdomos prekybinės pozicijos, be to, klientui gresia ne mažesnė kaip 10 tūkst. JAV dolerių bauda. Už surastą kitą investuotoją vadybininkas vilniečiui pažadėjo sumokėti premiją.
Tačiau naujo investuotojo aktyviai ieškanti bendrovė gali susidurti su netikėtomis problemomis.
Lietuvos bankas jau yra pradėjęs svetainės ru.afxtrade.lt blokavimo procedūrą.
Viena šios bendrovės svetainė užblokuota jau anksčiau. Jas Lietuvos bankas yra įtraukęs į neteisėtai investicines paslaugas siūlančių ir teikiančių subjektų sąrašą.
Europoje veikia nelegaliai
Lietuvos banko Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus vadovas Audrius Šilgalis „Lietuvos rytui“ teigė, kad „AlgoFX Trade“ neturi nei licencijos, nei teisės teikti investicinių paslaugų Lietuvoje. Šiai bendrovei Lietuvos bankas nėra išdavęs licencijos ir neturi patvirtinimo, kad ją būtų išdavusi kitų Europos Sąjungos šalių priežiūros institucijos.
Anot A.Šilgalio, nuolat ir profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvoje gali tik finansų įmonės, turinčios Lietuvos banko ar kitos ES valstybės priežiūros institucijos išduotą licenciją.
Jei įmonė registruota ne Europos Sąjungoje, teikti investicines paslaugas Lietuvos gyventojams ji gali tik per Lietuvoje įsteigtą filialą ir tiktai tada, kai jis gauna Lietuvos banko leidimą ir įregistruoja filialą Juridinių asmenų registre.
Jau užblokuota dešimtys svetainių
Apie galimai nelegaliai šalyje investicines paslaugas teikiančias įmones Lietuvos bankas dažniausiai sužino iš nukentėjusių žmonių.
Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamas ir nuolat atnaujinamas vadinamasis juodasis Lietuvoje finansines paslaugas siūlančių, tačiau jų teikti negalinčių bendrovių sąrašas.
Šiame sąraše – beveik 140 interneto svetainių, 30 neteisėtai finansines paslaugas siūliusių interneto svetainių jau yra užblokuotos.
A.Šilgalis teigė, kad įtartinų pasiūlymų sulaukusiems gyventojams reikėtų vengti pasiūlymų investuoti į rizikingas priemones: „Forex“ rinkas, virtualiąsias valiutas, dvinarius pasirinkimo sandorius (angl. „binary options“), susitarimus dėl kainų skirtumų (angl. CFDs).
„Sukčiai stengiasi privilioti aukas internete prisidengdami žinomais vardais, žiniasklaidos priemonėmis, o skambindami telefonu siekia, kad žmogus priimtų greitą sprendimą. Paprastai bandoma skambinti žmonėms nepatogiu metu – kai dauguma važiuoja į darbą, per pietų pertrauką“, – pasakojo A.Šilgalis.
A.Šilgalis patarė sulaukus pasiūlymų investuoti jokiu būdu neskubėti ir pirmiausia pasitikslinti, ar tai daryti siūlanti bendrovė įrašyta į prižiūrimų įmonių sąrašą, kuris skelbiamas Lietuvos banko interneto svetainėje.
„Noriu pabrėžti, kad stebuklų nebūna – per naktį milijonieriais netampama, o prarasti santaupas galima vienu kompiuterio pelės paspaudimu. Su tokiais atvejais susiduriame – gyventojai praranda nuo kelių šimtų iki kelių šimtų tūkstančių eurų“, – kalbėjo A.Šilgalis.
Sulaukęs nukentėjusiųjų pranešimų Lietuvos bankas informaciją perduoda teisėsaugai, tačiau atgauti pinigus galimybių nedaug, nes sukčiai paprastai slepiasi už ES ribų.
Lietuvos banko atstovas patarė, socialiniuose tinkluose pastebėjus skelbimą apie galimybę nieko neveikiant praturtėti, jį blokuoti ir tinklo administratoriams pranešti apie sukčiavimą.
Sulaukus skambučio geriausia padėti ragelį, įtraukti numerį į blokuojamų sąrašą ir apie tai pranešti Lietuvos bankui.
