Garsiausi Lietuvos nusikaltėliai (II). R. Daškevičius – neeiliniai sugebėjimai ir mirtinas šūvis Vilniaus centre

Lietuvos gyventojai pirmą kartą rinko garsiausius visų laikų šalies nusikaltėlius. Visuomenės apklausos duomenimis, žinomiausias yra Henrikas Daktaras, o antras liko Borisas Dekanidzė.

 Kalbama, kad R.Daškevičiaus privengė ir pats H.Daktaras.<br> Lrytas.lt koliažas
 Kalbama, kad R.Daškevičiaus privengė ir pats H.Daktaras.<br> Lrytas.lt koliažas
 Tiek verslininkai, tiek nusikaltėlių pasaulio atstovai R.Daškevičių apibūdino kaip žodžio žmogų. <br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 Tiek verslininkai, tiek nusikaltėlių pasaulio atstovai R.Daškevičių apibūdino kaip žodžio žmogų. <br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 Tiek verslininkai, tiek nusikaltėlių pasaulio atstovai R.Daškevičių apibūdino kaip žodžio žmogų. <br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 Tiek verslininkai, tiek nusikaltėlių pasaulio atstovai R.Daškevičių apibūdino kaip žodžio žmogų. <br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 Tiek verslininkai, tiek nusikaltėlių pasaulio atstovai R.Daškevičių apibūdino kaip žodžio žmogų. <br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 Tiek verslininkai, tiek nusikaltėlių pasaulio atstovai R.Daškevičių apibūdino kaip žodžio žmogų. <br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 Tiek verslininkai, tiek nusikaltėlių pasaulio atstovai R.Daškevičių apibūdino kaip žodžio žmogų. <br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 Tiek verslininkai, tiek nusikaltėlių pasaulio atstovai R.Daškevičių apibūdino kaip žodžio žmogų. <br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 Garsėjo R.Daškevičius ir savo labdaros akcijomis. Jis rėmė vaikų namus, už savo pinigus į įvairias varžybas siųsdavo boksininkus, mokėjo jiems premijas.<br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 Garsėjo R.Daškevičius ir savo labdaros akcijomis. Jis rėmė vaikų namus, už savo pinigus į įvairias varžybas siųsdavo boksininkus, mokėjo jiems premijas.<br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
  „Daškė“ nuolat kartojo, kad jis visur ir visada turi būti pirmas. Jo telefono numeris baigėsi trimis vienetais, trys vienetai puikavosi ir jo prabangaus „Mercedeso“ valstybiniuose numeriuose.<br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
  „Daškė“ nuolat kartojo, kad jis visur ir visada turi būti pirmas. Jo telefono numeris baigėsi trimis vienetais, trys vienetai puikavosi ir jo prabangaus „Mercedeso“ valstybiniuose numeriuose.<br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
Lietuvos bokso federacijos prezidentas R.Daškevičius Sidnėjaus olimpiadoje 2000-aisias. Dešinėje - buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris A.Liubinskas.<br> LR archyvo nuotr.
Lietuvos bokso federacijos prezidentas R.Daškevičius Sidnėjaus olimpiadoje 2000-aisias. Dešinėje - buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris A.Liubinskas.<br> LR archyvo nuotr.
  Garsėjo R.Daškevičius ir savo labdaros akcijomis. Jis rėmė vaikų namus, už savo pinigus į įvairias varžybas siųsdavo boksininkus, mokėjo jiems premijas.<br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
  Garsėjo R.Daškevičius ir savo labdaros akcijomis. Jis rėmė vaikų namus, už savo pinigus į įvairias varžybas siųsdavo boksininkus, mokėjo jiems premijas.<br> A.Barzdžiaus nuotr. iš archyvo
 R.Daškevičiaus kapas Kauno Petrašiūnų kapinėse.<br> M.Patašiaus nuotr.
 R.Daškevičiaus kapas Kauno Petrašiūnų kapinėse.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Nov 21, 2019, 9:41 PM, atnaujinta Nov 22, 2019, 11:19 AM

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ duomenimis, iki gyvos galvos nuteistą H.Daktarą ir beveik tris dešimtmečius karaliavusią Daktarų gaują žino 87 proc. šalies gyventojų. Paskutinį kartą Lietuvos istorijoje myriop nuteistą B.Dekanidzę ir jo vadovaujamą „Vilniaus brigadą“ – 54 proc., o išskirtiniu žiaurumu pagarsėjusius ir iki gyvos galvos nuteistus Panevėžio Tulpinius – 48 proc. Ketvirtoji vieta sąraše atiteko šių laikų kriminalinėms įžymybėms – Kauno Agurkiniams (42 proc.).

Penkti – visuomenę šiurpinę Klaipėdos Gaidjurginiai (28 proc.), juos vejasi Kauno Daškiniai – 27 proc., septinta Kamuolinių gauja – 17 proc. 61-erių H.Daktaro žinomumas didžiausias tiek tarp aukštąjį, tiek tarp nebaigtą vidurinį išsilavinimą turinčių šalies gyventojų – nuo 93 proc. iki 80 proc. Ir beveik vienodai didelis visose respondentų grupėse

„H.Daktaro ir jo grupuotės narių nusikaltimų mastas, jo istorija, kai kurie vis dar neatskleisti veiklos epizodai perrašė šalies nusikalstamo pasaulio istoriją. Nė kiek neabejoju, kad jo gyvenimo istorija dar ne kartą nustebins“, – sakė pirmą kartą šalies istorijoje nusikaltėlių žinomumo tyrimą užsakęs rašytojas Dailius Dargis.

Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad mirties bausme už žurnalisto Vito Lingio nužudymo organizavimą 1994 metais nuteisto B.Dekanidzės žinomumas svyruoja nuo 39 proc. tarp neturinčių vidurinio išsilavinimo iki 63 proc. turinčių aukštąjį išsilavinimą žmonių. Panašiai visuomenė žino ir Tulpinius – nuo 35 proc. tarp neturinčių vidurinio išsilavinimo žmonių iki 53 proc. tarp baigusių aukštąjį mokslą.

Antrojoje straipsnių ciklo apie garsiausius Lietuvos nusikaltėlius dalyje – kito Kauno nusikaltėlių šulo Remigijaus Daškevičiaus istorija.

Gyrė ir teismo pirmininkas

Bene vienintelis žmogus, nebijojęs Kaune mesti iššūkį H.Daktarui buvo 2001 metais Vilniaus centre, prie picerijos „St. Valentino“ durų nušautas Lietuvos bokso federacijos prezidentas Remigijus Daškevičius. Jam buvo 33-eri.

Nežinia, kaip būtų susiklostęs R.Daškevičiaus likimas, jei ne 1991 metais jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis už reketą, pasiuntęs jį ilgiems metams už grotų.

Nors R.Daškevičių tuomet nuteisęs dabartinis Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Greičius neabejojo vyriškio kalte, tačiau ne kartą apie jį pasakė daug gerų žodžių.

„Aš iki šiol prisimenu šią bylą. Jis tuo metu buvo visa galva aukštenis už kitus teisiamuosius. Jei būtų pasirinkęs kitą gyvenimo kelią, būtų daug pasiekęs“, – sakė V.Greičius.

Pats R.Daškevičius iki pat savo mirties buvo įsitikinęs, kad buvo nekaltas.

„Aš esu pasirengęs išleisti daugybę pinigų, samdyti pačius brangiausius advokatus, kad tik klaida būtų ištaisyta“, – ne kartą kartojo R.Daškevičius.

Prieš pat savo nužudymą R.Daškevičius įrodinėjo, kad atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku ir kalėjo už visai kitą žmogų.

R.Daškevičius teigė, kad tikrasis šio nusikaltimo kaltininkas yra pasirengęs duoti išsamų interviu ir smulkiai papasakoti apie šią istoriją.

Viską lemia pažintys

1967 metais gimęs R.Daškevičius augo tvarkingoje kauniečių šeimoje. Tėvas – statybininkas, motina – namų šeimininkė, visą gyvenimą paskyrusi trijų vaikų auklėjimui.

Dar būdamas paauglys R.Daškevičius tapo Žaliakalnio gatvėse išdykaujančių vaikėzu lyderiu. Jo autoritetą didino bokso treniruotėse įgyjama kovotojo patirtis.

Jau tada užsimezgė R.Daškevičiaus pažintys su kauniečiais, vėliau tapusiais šalies sporto ir verslo garsenybėmis.

Tais laikais įsisąmoninęs pagrindinį Kauno principą – viską galima gauti per pažintis, R.Daškevičius juo vadovavosi ir ateityje.

Globojo garsūs sportininkai

1987 metais pakviestas į sovietinę armiją R.Daškevičius nevažiavo tarnauti į Sibirą ar Vidurinę Aziją.

Tuo metu savo šlovės viršūnėje buvęs krepšininkas Valdemaras Chomičius tarpininkavo, kad jo pažįstamą boksininką priglaustų kitas pažįstamas – tuometis sovietų armijos karininkas Česlovas Jezerskas.

Prieš padėdamas R.Daškevičiui likti tarnauti Kaune Č.Jezerskas susipažino ne tik su būsimu kareiviu, bet ir su jo tėvais.

„Tai buvo darni ir dora šeima, o ir pats Remigijus sudarė sąžiningo žmogaus įspūdį. Tai jis ir atsidūrė mano dalinyje“, – „Lietuvos rytui“ sakė Č.Jezerskas.

Taip R.Daškevičius tapo Kaune dislokuoto desantininkų dalinio kariu ir ėmė treniruotis pas triskart pasaulio sambo čempioną Č.Jezerską.

Įvaldęs imtynių techniką, R.Daškevičius netrukus tapo Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų artimos kovos čempionu.

Dažnai prieš svarbias varžybas Č.Jezerskas R.Daškevičių ir kitus sportininkus pakviesdavo pagyventi pas save. „Aš juo pasitikėjau kaip savo sūnumi“, – sakė Č.Jezerskas.

Apsauga – reketo priedanga

Baigęs karinę tarnybą R.Daškevičius pradėjo lankytis prie Kauno savivaldybės įkurtame „Tauro“ sporto klube.

Klubo nariai – sportininkai – vakarais budėdavo restoranuose, saugodavo svarbesnius objektus. Už apsaugą klubas gaudavo pinigus, o dalis jų tekdavo klubo nariams. Taip R.Daškevičius ir kiti sportininkai galėjo užsidirbti pragyvenimui.

Tačiau klubas greitai buvo uždarytas – jo funkcijas perėmė apsaugos policija.

Tuo metu į gatvę išmesti sportininkai susibūrė į gaują ir perėmė tas pačias „Tauro“ klubo funkcijas. Viskas buvo kaip ir anksčiau, tačiau šįkart verslininkai mokėjo tiesiai buvusiems klubo nariams.

„Kam reikia kažkokių klubų, kai mes patys galime saugoti verslininkus“, – tuomet kilo mintis kažkuriam iš buvusių klubo narių.

Taip susiformavo grupuotė, kuriai vėliau prigijo R.Daškevičiaus pravardė. Grupės narius imta vadinti „daškiniais“. Pamažu apsauga tapo tik reketo priedanga.

Užvirė gaujų grumtynės

Tai buvo reketo klestėjimo metai. Beveik visi kooperatyvus įkūrę verslininkai turėjo mokėti duokles nusikaltėliams. Dažniausiai tai buvo įvairios Vilijampolės grupuotės, kurių nariai jau seniai garsėjo kriminaline praeitimi.

Vilijampolės gaujų lyderiams nepatiko, kad jų konkurentais netikėtai tapo iki tol į policijos akiratį nepatekę sportininkai.

Užvirė kova, kurioje „daškiniai“ išgarsėjo savo žiaurumu.

Vėliau net kitos gaujos savo aukas gąsdindavo „daškiniais“. Dar 1989 metais Vilijampolės nusikaltėlių lyderis V.Sinevskis, pravarde „Turistas“, sudeginęs reketuojamo verslininko garažą, pasakė: „Tai tik pradžia, jeigu mums nemokėsi, atvyks „daškiniai“, tada bus dar blogiau“.

Bandė gerinti įvaizdį

Prieš mirtį jis visaip stengėsi nusikratyti nuolat jį persekiojusios mafijos boso etiketės. Dažnai jį buvo galima sutikti žinomų verslininkų ir politikų draugijoje.

Garsėjo R.Daškevičius ir savo labdaros akcijomis. Jis rėmė vaikų namus, už savo pinigus į įvairias varžybas siųsdavo boksininkus, mokėjo jiems premijas.

Daug pinigų jis buvo investavęs ir į įvairius verslo projektus, įsigijo nemažai nekilnojamo turto. Tačiau daugelį vertingų objektų jis pirko kitų žmonių ar firmų vardais.

„Aš puikiai suprantu, kad mano kaip nusikaltėlio įvaizdis gali pritraukti teisėsaugos pareigūnų dėmėsį ir sukelti daug problemų verslo partneriams“, – taip R.Daškevičius aiškino savo nenorą viešinti dalyvavime legaliame versle.

Visur mėgo pirmauti

Tiek verslininkai, tiek nusikaltėlių pasaulio atstovai R.Daškevičių apibūdino kaip žodžio žmogų. Jis turėjo ir visas lyderio savybes. Kalėdamas Pravieniškių kolonijoje jis buvo aiškus kalinių vadas. Pirmauti R.Daškevičius siekė ir nusikaltėlių bei verslininkų pasaulyje. Net pats Henrikas Daktaras savo klestėjimo laikais jo privengė.

Prieš tai, kai R.Daškevičius nusprendė tapti Lietuvos bokso federacijos prezidentu, daug kas jį atkalbinėjo nuo to, siūlė pasirinkti kuklesnes – viceprezidento pareigas.

Tačiau „Daškė“ pareiškė, kad jis visur ir visada turi būti pirmas. Jo telefono numeris baigėsi trimis vienetais, trys vienetai puikavosi ir jo prabangaus „Mercedeso“ valstybiniuose numeriuose.

Ir iš tiesų bokso pasaulyje pasiekė daug, išsikovojo autoritetą net tarp pasaulio bokso federacijos vadovų.

Buvo išrintas Europos bokso mėgėjų federacijos (EABA) finansų komisijos komisijos nariu ir jau taikėsi kėdę į šios federacijos vadovo postą.

Buvo nuteistas už reketą

R.Daškevičius į policijos akiratį pateko dar 1990 metais. Tuomet jis buvo sulaikytas, kai iš Jonavos verslininko S.Žviko paėmė 30 tūkstančių rublių.

Po metų R.Daškevičius atsidūrė Pravieniškių kolonijoje.

Jau pirmuosiomis dienomis jam dėl įtakos teko kautis su tuometinės kolonijos kalinių lyderiu „Čialka“. R.Daškevičius buvo primuštas ir pateko į ligoninę. Tačiau vėliau jis vis tik išsikovojo kolonijos lyderio postą. Į jo nuomonę atsižvelgdavo ne tik kaliniai, bet ir kolonijos vadovai.

Tapęs lyderiu, R.Daškevičius iš esmės pakeitė kalinių gyvenimą. Kaliniai kolonijoje galėjo įsigyti praktiškai viską.

Vienas Kauno nusikaltėlių autoritetas, apsilankęs pas „Daškę“ kolonijoje, vėliau savo draugams gyrėsi, kad kartu išgėrė dvi dėžes konjako.

Laisvėje niekas nelaukė

Išėjus į laisvę, ne visi R.Daškevičių sutiko svetingai. Daugelis buvusių jo draugų per tą laiką įkūrė savo „šeimas“, įsiliejo į kitas gaujas ar tapo verslininkais.

Vienu metu R.Daškevičius buvo puolęs į gilią duobę – pradėjo girtauti, įsivėlė į įvairius skandalus. Keletą kartų buvo sumuštas ir išmestas iš restoranų.

Parėmė gamyklos direktorius

Tačiau greitai R.Daškevičius netikėtai praturtėjo. Jį didele pinigų suma už vadinamą stogą parėmė vienos stambiausių Lietuvoje gamyklų direktorius.

Gavęs pinigų, R.Daškevičius sugebėjo juos greitai ir pelningai investuoti.

Pinigai buvo investuojami ir į cigarečių kontrabandą ir į legalų verslą. Pats R.Daškevičius ne kartą savo bičiuliams sakydavo „ kažkadą svajojau turėti milijoną. Dabar galiu žarstytis dešimtimis milijonų“.

Mirtinas šūvis

R.Daškevičius vieninteliu šūviu į širdį graižtviniu šautuvu su optiniu taikikliu buvo nušautas 2001-ųjų vėlyvą lapkričio 24-osios vakarą Vilniuje prie picerijos „St. Valentino“.

Mirtiną šūvį į prieštaringai vertintą kaunietį snaiperis paleido iš nuomoto buto. Įvykdęs žmogžudystę šaulys paspruko palikęs šautuvą. Žudikui negalėjo sutrukdyti ir šalia R.Daškevičiaus buvę trys asmens sargybiniai.

Jau tada sklandė gandai, kad R.Daškevičius vertėsi cigarečių kontrabanda.

Neseniai jo šešėlinį verslą, kurį jis grindė svetimais pinigais, ištiko didelė nesėkmė – Lietuvos ir Vokietijos pareigūnai sulaikė 5 mln. kontrabandinių cigarečių.

Šeštadienį vakare Vilniaus kavinėje R.Daškevičius su bendrininkais bandė aiškintis, kas kaltas dėl šio įvykio. Beje, nors R.Daškevičius vadovavo šalies Bokso federacijai, jau kurį laiką jis buvo pareigūnų akylai stebimas.

Tarp bendrininkų kavinėje užvirė ginčai ir jiems buvo pasiūlyta santykius išsiaiškinti lauke. Čia kilo muštynės, pasigirdo šūvis, mirtinai sužeidęs R.Daškevičių.

Svečiavosi pirtyje

Kitais duomenimis, į piceriją R.Daškevičius atvyko iš vieno netoli Grigiškių esančio viešbučio.

Šeštadienį ryte R.Daškevičius su vienu savo giminaičiu bei verslininku Redu Ivanausku ir dviem merginomis iš Kauno išvyko pasilinksminti į netoli Grigiškių esantį viešbutį su pirtimi. R.Daškevičių ir jo draugus važiuodami atskiru automobiliu lydėjo dar trys sargybiniai.

Iš pirties visi išvyko į piceriją Vilniuje. Manoma, kad R.Daškevičių atvykti į šią kavinę pakvietė vienas jo pažįstamas.

Buvo mėgstamiausia kavinė

Picerija „St.Valentino“ buvo mėgstamiausia R.Daškevičiaus kavinė. Čia jis paskirdavo beveik visus susitikimus su savo draugais.

Beveik visada R.Daškevičius savo automobilį pastatydavo prieš įėjimą į kavinę. Vienas bokso vadovo sargybinių dažniausiai likdavo automobilyje, o kiti įsikurdavo kavinėje arba lauke. R.Daškevičių paprastai lydėdavo trys ginkluoti sargybiniai, tačiau kartais jų būdavo ir gerokai daugiau.

Šešėlinio pasaulio versija

Lemtingą šeštadienio vakarą R.Daškevičius su draugais ir merginomis atsisėdo prie vieno staliuko, o jo sargybiniai išėjo į lauką.

Po kiek laiko R.Daškevičius atsiprašė savo draugų ir pakilo nuo staliuko. Manoma, kad tuomet kažkas jam paskambino mobiliuoju telefonu ir pakvietė išeiti į lauką. Prie kavinės durų jį ir pakirto šūvis.

Iškart po žmogžudystės kartu su R.Daškevičiumi buvę vyriškiai sėdo į mašiną ir nuvažiavo.

Tačiau automagistralėje Vilnius-Kaunas policijos pareigūnai juos sulaikė. Jie buvo sugrąžinti į Vilnių ir apklausti.

Iš kart po žmogžudystės buvo tiriamos kelios žmogžudystės versijos. Pastaruoju metu R.Daškevičius konfliktavo su vienu buvusiu savo draugu ir verslo partneriu. Ilgą laiką šis vyriškis buvo laikomas artimiausiu „Daškės“ žmogumi.  Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad Bokso federacijos prezidento nužudymą galėjo organizuoti būtent šis buvęs R.Daškevičiaus draugas iš Kauno.

Domėjosi Rusijos pareigūnai​

Kompromisų nepripažįstantis R.Daškevičius turėjo daug priešų. Buvo duomenų, kad prieš kurį laiką jis konfliktavo su Klaipėdos nusikaltėlių pasaulio autoriteto Sigito Gaidjurgio žmonėmis. Tvirtinama, kad R.Daškevičius palaikė su S.Gaidjurgiu kariaujančius Klaipėdos „storų“ gaujos lyderius.

Kai kurie pareigūnai R.Daškevičiaus nužudymą siejo ir su įvykiais Kaliningrade, kai buvo nužudyti du įtakingi vietos verslininkai. Neatmetama versija, kad jų draugai galėjo keršyti. Maždaug 1998 metais cigaretėmis prekiavusi Kauno bendrovė „Tora“ turėjo rimtą konfliktą Kaliningrade.

„Toros“ bendrovės vadovai įtarė, kad jų verslo partneriai Kaliningrade pasisavino net kelis milijonus litų bendrų pinigų. Tada aiškintis santykių su kaliningradiečiais nuvyko ir R.Daškevičius. Kauniečio vizitai į Kaliningradą sutapo su dviejų vietos cigarečių prekeivių nužudymu. Dėl šio įvykio į Lietuvą buvo atvykę Kaliningrado milicijos pareigūnai. Jie įtarė, kad žmogžudystes galėjo organizuoti R.Daškevičius.

Teisėsaugos pareigūnai neatmeta dar vienos versijos – R.Daškevičiaus nužudymas gali būti susijęs su Kauno nusikaltėlių pasaulio autoriteto H.Daktaro grįžimu į laisvę bei įtakos sferų perdalijimu. Kaune nuo senų laikų konfliktavo Žaliakalnio ir Vilijampolės grupuotės. Tačiau pats H.Daktaras pareiškė, kad yra sukrėstas R.Daškevičiaus nužudymo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.