Kaip rašoma prokuratūros pranešime, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017-ųjų kovo mėnesį Aplinkos ministerijos ir jos pavaldžių institucijų specialistams gavus informaciją, kad bendrovė „Kauno vandenys“ galimai dalį neišvalytų nuotekų išleidžia į Nemuną.
Vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, bendrovės „Kauno vandenys“ teritorijoje buvo rastas techninėje dokumentacijoje nepažymėtas slaptas nuotekų išleistuvas, kuriuo dalis neišvalytų nuotekų žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo tiesiai į Nemuną.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad bendrovėje „Kauno vandenys“ dirbęs P. M. ir iki šiol bendrovėje dirbantis B. S. neužtikrino nuotekų tvarkymo reglamente nustatyto nuotekų išvalymo laipsnio.
P. M., dirbdamas viršininku ir būdamas atsakingas už Kauno miesto Nuotekų valyklos eksploataciją taip, kad būtų užtikrintas nuotekų išvalymo laipsnis bei turėdamas užtikrinti tinkamą ir kokybišką įrenginių eksploataciją ir remonto vykdymą, šių savo pareigų nevykdė. Įtariama, kad vyras nekontroliavo avarinio nuotekų vamzdyno, kas sudarė sąlygas pro neteisėtą vamzdyną į išvalytų nuotekų kanalą išleisti visas nevalytas nuotekas. Tokiu būdu buvo tiesiogiai teršiami vandens telkiniai.
B. S., bendrovėje dirbęs vyriausiuoju technologu, įtariama, nekontroliavo technologinių procesų, neorganizavo įrenginių bei įrangos technologinės dalies profilaktikos darbų, neorganizavo techninės dokumentacijos pakeitimų. Tokiu būdu abu bendrovės darbuotojai, įtariama, padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. Abu kaltinamieji savo kaltę neigia.
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos šioje byloje yra pateikęs daugiau nei 4,6 mln. eurų civilinį ieškinį.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už šią nusikalstamą veiką gresia bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Byla bus nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
