LR prokuratūros teigimu, pirmasis tyrimas, susijęs su tvora, buvo pradėtas šių metų birželį, gavus verslininkų skundą. Pasak jų, Šiaulių miesto Lyros gatvėje esančio prekybos centro prieigose pastatyta tvora apriboja patekimą į prekybos centre įsikūrusias jų parduotuves. Atliekant tyrimą išaiškinta, kad beveik 2 hektarų žemės sklypo plotas, juosiantis minėtą prekybos centrą, yra valstybinė žemė, kuri yra išnuomota 8 fiziniams ir juridiniams asmenims.
Nustatyta, kad prekybos centro prieigose vienas iš žemės nuomininkų pastatė iki 1,68 metro aukščio ir apie 62 metrų ilgio tvorą, kuri buvo pastatyta nesilaikant statybų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Dėl šio pažeidimo prokurorė, nagrinėjusi verslininkų skundą, priėmė nutarimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir pareikalavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo.
Rugsėjo pradžioje aukštesnysis prokuroras, siekdamas geriau ištirti susidariusią situaciją, šį nutarimą panaikino. Ankstesnis sprendimas buvo priimtas skubotai, neišsiaiškinus visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, nesurinkus išsamių duomenų apie teritorijų planavimo dokumentus, į kurių patvirtintas teritorijas patenka žemės sklypas.
Tiriant situaciją išaiškinta, kad tvora pastatyta nesant nustatytų žemės sklypo dalių, reikalingų kiekvienam statiniui eksploatuoti. Šios aplinkybės pažeidžia ne tik kitų žemės sklypų nuomininkų ir naudotojų teises ir interesus, bet tvoros pastatymas arti pastato bei toje vietoje, kurioje ribojasi du pėsčiųjų takai, apriboja kitų asmenų judėjimą pėsčiųjų takais bei patekimą į pastatą.
Šiems pažeidimams pašalinti Nacionalinė žemės tarnyba inicijavo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo valstybinėje koordinačių sistemoje ir dalių nustatymo plano rengimą, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną nustatytiems pažeidimams pašalinti bei pasitelkė Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą šalinti nustatytus pažeidimus pagal savo kompetenciją.
Panaši situacija yra susidariusi dėl tam pačiam tvorą pastačiusiam verslininkui priklausančio pastato priestato statybos pažeidimų. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija aktyviai ėmėsi spręsti pastato dalies patekimą į valstybinę žemę, pagal kompetenciją atlikdama savarankišką tyrimą ir priimdama tuo klausimu teisės aktus.
Savivaldybė sustabdė administracinį aktą, kuriuo buvo pradėtas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Jo tikslas buvo prijungti dalį minėtos valstybinės žemės prie anksčiau jau suformuoto žemės sklypo. Savivaldybė pradėjo tyrimą dėl galimai pažeidžiamo pačios savivaldybės intereso, nes valstybinės žemės dalyje, kurią buvo ketinta prijungti, yra Šiaulių miesto savivaldybės turtas – šaligatviai.
Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad patikrinimo vietoje nustatyti pažeidimai – savavališkai užimta ir naudojama valstybinė žemė – bus nagrinėjami administracinių nusižengimų teisenos tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad institucijos pačios ėmėsi veiksmų teisės pažeidimams pašalinti, prokuratūrai nėra pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pagal Prokuratūros įstatymą, prokurorai gina viešąjį interesą, kai valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių viešojo intereso pažeidimui pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė teigiamai vertina bendradarbiavimą su Šiaulių miesto savivaldybės administracija bei Nacionaline žemės tarnyba, kurios pačios ėmėsi iniciatyvos spręsti susidariusias situacijas: „Minėtos institucijos pagal savo kompetenciją atlieka tyrimus, teikia vertinimus, priima sprendimus, turi įgalinimus inicijuoti procesus nustatytiems pažeidimams pašalinti. Nors prokuratūra ir atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau tai nereiškia, kad ji nusišalina nuo atsakomybės už galutinio rezultato pasiekimą. Esant objektyvioms priežastims, dėl kurių institucijos negalėtų atlikti savo funkcijų, prokuratūra imtųsi veiksmų ginti viešąjį interesą pagal savo kompetenciją.“
Abu nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones gali būti apskųsti per 30 dienų.
