Kaip rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime, nusikalstamos grupuotės nariai buvo nuteisti už apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Jiems teismai skyrė griežtas laisvės atėmimo bausmes – nuo šešerių su puse iki keturiolikos metų.
Grupuotė platino heroiną, amfetaminą, hašišą, kanapes ir naujas rinkoje atsiradusias psichotropines medžiagas. Itin didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų grupuotės nariai slėpė užkasdami jas po žeme. Nuteistieji taip pat neteisėtai laikė šaunamuosius ginklus, šaudmenis, suklastotus dokumentus.
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė organizuotos grupės narių, išplatinusių itin didelį kiekį narkotinių medžiagų, apeliacinius skundus ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jiems buvo skirti ilgi metai nelaisvės.
Kasaciniam teismui buvo pateikti šeši nuteistųjų kasaciniai skundai, kuriais jie prašė perkvalifikuoti nusikalstamas veikas ir sušvelninti paskirtas bausmes.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, konstatavo, kad teismų atliktas bylos įrodymų vertinimas ir nutarties surašymas trūkumų neturi, o kasaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl netinkamo (neišsamaus) įrodymų vertinimo yra nepagrįstos.
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog teismai išsamiai ištyrė bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, veikos organizuotumo lygį, vaidmenų pasiskirstymą ir konkretų indėlį į bendrai daromą labai sunkią nusikalstamą veiką, bendro tikslo siekimą ir kiekvieno iš nuteistųjų suvokimą, kad veikia bendrai su organizuota grupe.
Kaip pažymėjo teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl bausmių dydžio kiekvienam iš nuteistųjų, įvertino visas bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, apibūdinančias nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, kiekvieno jų asmenybę bei vaidmenį darant nusikaltimus, nuteistųjų atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir klaidų nepadarė, kasacinis teismas nutarė atmesti nuteistųjų skundus ir jų prašymų netenkinti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
