A. Raziūnas taip pat įpareigotas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir neišeiti iš namų, jei tai nėra susiję su dalyvavimu teismo posėdžiuose.
Bylos duomenimis, A. Raziūnas buvo suimtas nuo 2017-ųjų vasario 8 dienos, paskutinį kartą teismo sprendimu suėmimas dar trims mėnesiams jam buvo skirtas balandžio 14 dieną.
Šį teismo sprendimą apskundęs A. Raziūnas teigė, kad net ir sudėtingose bylose suėmimo terminas negali būti tęsiamas automatiškai, o teismai turi rimtai apsvarstyti švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybę. Jis pabrėžė, kad suimtas yra jau daugiau kaip trejus metus, o kuo ilgiau asmuo yra laikomas suimtas, tuo kruopščiau turėtų būti analizuojama būtinybė tai daryti.
Taip pat, jo manymu, teismas neįvertino jo turimų socialinių ryšių, suėmimą tęsė vien formaliais pagrindais ir pažeidė ne tik Baudžiamojo proceso kodeksą, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos reikalavimus.
Skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad suėmimas A. Raziūnui buvo taikomas, nes šis būdamas laisvėje gali nuo teismo slėptis, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus, tačiau šie suėmimo motyvai yra nepakankami.
„Pirmosios instancijos teismas plačiai motyvavo savo sprendimą dėl tolesnio suėmimo taikymo kaltinamajam būtinumo, tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į itin ilgą Eimanto Andriaus Raziūno suėmime išbūtą laiką, ši motyvacija visgi nelaikytina pakankama“, – pažymima teismo nutartyje.
„Teismų motyvai dėl padarytų nusikaltimų sunkumo, dėl galimo slapstymosi, trukdymo procesui, naujų nusikaltimų darymo tikimybės negali pateisinti nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės, nes laikui bėgant šie pagrindai tampa vis mažiau svarbūs ir kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis“, – pabrėžia teisėjai Jolanta Čepukėnienė, Justas Namavičius ir Algimantas Valantinas.
Taip pat teismas paminėjo, kad A. Raziūno bylos nagrinėjimas šiuo metu yra apsunkintas dėl karantino, posėdžių grafikas joje nėra sudarytas. Pažymėta, kad per beveik dvejus metus šioje byloje įvyko tik apie 20 teismo posėdžių.
Įvertinęs šias aplinkybes teismas nusprendė, kad Baudžiamojo proceso kodekse numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Anksčiau už vagystes, plėšimus, sukčiavimą teistas Andrius Raziūnas šiuo metu su dar keliais asmenimis yra kaltinamas dėl 43 nusikaltimų.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Kaune registruotoje skolų išieškojimo bendrovėje „Turtuvos grupė“ dirbantys ir su jais susiję asmenys gaudavo skolų išieškojimo bendrovės klientų duomenis, taip pat duomenis apie jų skolų išieškojimo procesus. Disponuodami šia informacija ir panaudodami įvairias sukčiavimų schemas kaltinamieji dažniausiai iš vyresnio amžiaus asmenų apgaule išviliodavo ir užvaldydavo jų lėšas.
Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti 38 asmenys patyrė daugiau nei 600 tūkst. eurų turtinę žalą.
