Tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais truko pusantro mėnesio, tačiau veisėjai per šį laikotarpį nebuvo pareikšti įtarimai.
Baudžiamoji byla užgeso nepavykus įrodyti, jog keturkojai žuvo arba buvo suluošinti dėl neteisėtų veisyklos įkūrėjos veiksmų.
Prokuratūra įžvelgė administracinio nusižengimo požymius, apie kuriuos informuoti ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento atstovai.
Daugelį iš veisyklos paimtų ir „Nuaro“ prieglaudai perduotų šunų teko gydyti.
Per apklausas veisėja savo kaltę neigė, o veterinarijos specialistų išvados nebuvo kategoriškos – jie nepatvirtino, kad gyvūnai buvo suluošinti arba žuvo dėl tyčinio veisėjos elgesio, nusikalstamo abejingumo.
Išvydo siaubingus vaizdus
Keturkojai iš veisyklos buvo paimti rugsėjo 10 dieną, surengus reidą, kuriame dalyvavo policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, įvairių gyvūnų organizacijų atstovai, neabejingi vietos gyventojai, „Laisvės TV“ žurnalistai.
Žurnalistas Andrius Tapinas paskelbė, jog šunys laikyti itin prastomis sąlygomis – kai kurie jų narvuose sugrūsti netgi po šešis. Didžiojoje dalyje narvų nebuvo vandens dubenėlių, jie gyveno savo pačių išmatose. 11 keturkojų – dar visai mažyčiai. Apie baisias sąlygas liudijo ir išplatinti vaizdai.
Veisėja oficialiai laikė tik dvi buldogų veislės kales, bet nuotraukos, filmuota medžiaga, liudininkų pasakojimai bylojo visai ką kita.
Nuteisti ne taip paprasta
Tyrimo metu veisyklos savininkė buvo pripažinta specialiąja liudytoja.
Lietuvoje baudžiamojon atsakomybėn dėl žiauraus elgesio su gyvūnu patraukti nėra taip paprasta. Pasak prokurorės, tai daroma tik dviem atvejais – kai gyvūnas dėl piktavališkumo miršta arba būna suluošinamas. Todėl nuteisti abejingus, kančioms augintinius pasmerkiančius šeimininkus toli gražu ne visuomet pavyksta.
Kitaip sakant, jei šunys ar kiti gyvūnai skęsta savo išmatose, gyvena ankštuose narvuose, kenčia alkį, šaltį, vandens stygių ar kitą žiaurų elgesį, bet lieka gyvi ir netampa suluošinti, nenustatytos visam laikui įtakos turinčios nepriežiūros pasekmės, šeimininkai baudžiami administracine tvarka.
Paskutinė šeimininkės apklausa vyko dėl trijų veisykloje laikytų šunų, kurių balso stygos buvo pažeistos.
Tačiau pareigūnams nepavyks įrodyti ir fakto, kad balso stygos buvo pažeistos dėl tyčinių veiksmų.
Šunų likimas – neaiškus
Du šunys po paėmimo nugaišo dėl komplikacijų, kurias sukėlė sutrikusi žarnyno veikla, tačiau, vėlgi, tyrimo metu nebuvo patvirtina, jog tai lėmė tyčiniai veiksmai.
Išvežtų iš veisyklos keturkojų likimas kol kas neaiškus – nutraukus baudžiamąją bylą, konfiskacija galima ir administracinės bylos atveju.
Tokiu atveju sprendimą priimtų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento atstovai.
Administracinių baudų už gyvūnų nepriežiūrą ar smurtinius veiksmus, žiaurų elgesį apskritai skalė yra labai plati – priklausomai nuo padarytų pažeidimų, piniginės suplonėti gali nuo juokingai mažos 30 eurų sumos iki 1 tūkst. 1750 eurų.
