Teisėjai atkreipė dėmesį, kad kaltinimas suformuotas abstrakčiai, nenurodant nei kas sudavė smūgius, nei kokius konkrečius veiksmus kiekvienas teisiamasis atliko. Be to, ir teismo medicinos ekspertai neatmetė, kad sužeidimai, tarp jų ir mirtini, galėjo atsirasti aukai griūvant ir atsitrenkiant į įvairius paviršius.
Tai tarsi turėtų reikšti, kad jokios žmogžudystės gal net nebuvo, tačiau teismas savo išvados taip ir nepateikė.
Teisėjų kolegija, skirtingai nei būna panašiais atvejais, šįkart nenurodė bylos grąžinti prokurorams, kad būtų surastas tikrasis žudikas. Teismas tiktai pabrėžė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis. Nukentėjėlių ieškiniai palikti nenagrinėti.
Teismui paskelbus išteisinamąjį nuosprendį teisiamųjų veiduose buvo matyti palengvėjimas. Abu posėdžių salę paliko gerai nusiteikę.
M.Bričkus sakė, kad įsiteisėjus nuosprendžiui spręs, ar bylinėtis su valstybe dėl nepagrįsto kaltinimo.
Vyrui apmaudu, kad daugiau nei metus teko praleisti už grotų. Tik vėliau, jau vykstant bylos nagrinėjimui, abu buvo paleisti į laisvę – jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės.
Per baigiamąsias kalbas prokurorė siūlė teisiamiesiems skirti 11 metų nelaisvės.
Kaltintoja teigė, kad prieš pustrečių metų teisiamieji viename Skapiškio seniūnijos kaime mirtinai sumušė penkiasdešimtmetį sodybos šeimininką.
Auka esą buvo daužoma kumščiais, spardoma, taikyta į veidą ir krūtinę.
Vyrą mirtis ištiko nuo galvos sumušimo išsiliejus kraujui į smegenis. Kitą dieną negyvėlį rado užėjęs kaimynas. Teisiamieji visą laiką kaltę neigė.
Dar tyrimo metu abu sutiko pasitikrinti melo detektoriumi. Prietaisas parodė, kad jie nemeluoja.
Vyrai neneigė, jog svečiavosi nukentėjusiojo namuose, tačiau tikino, kad po vaišių pakilę nuo stalo šeimininką paliko gyvą. Jokių muštynių esą nebuvo.
M.Bričkus teistas daug kartų. D.Markelis taip pat yra išklausęs nuosprendį, bet jam teistumas jau išnykęs.
