Į teisiamųjų suolą sėdusi 36 metų Rasma Remeikienė kaltę pripažino tik iš dalies.
Ji neneigė tik to, kad pasinaudojo neįgalaus globotinio banko sąskaita.
Bet tai neapsaugojo moters nuo bausmės.
Už sukčiavimą, svetimo turto pasisavinimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą, dokumentų klastojimą ir neteisėtą pasinaudojimą mokėjimo kortele Klaipėdos apygardos teismas R.Remeikienei paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Už grotų ji turės praleisti devynis mėnesius, o likusi bausmė atidėta trejiems metams.
Iš moters priteista 47 625 eurai žalos atlyginimo. Teks apmokėti globos namams teismo išlaidas – 2000 eurų.
Įlindo į svetimą sąskaitą
R.Remeikienei buvo patikėta tvarkyti fizinę negalią turinčio globotinio finansinius reikalus. Vyras turi butą, jo banko sąskaitą nuolat papildydavo už nuomą gaunami pinigai.
Visus jo banko sąskaitos atributus perėmusi finansininkė iš globotinio sąskaitos apmokėdavo už savo vaikų darželį, kabelinę televiziją, komunalines paslaugas, po kelis šimtus eurų pervesdavo seseriai ar savo draugui, o jie pinigus atiduodavo jai.
Per porą metų neteisėtai pasisavinta suma pasiekė 6350 eurų. Moteris teisme aiškino, kad tuomet jai labai reikėjo pinigų pragyvenimui, bet ji tikėjosi juos kada nors grąžinti.
Stengėsi imti po nedaug
Šis nusikaltimas iškilo į viešumą, kai buvo atliktas apskaitininkės finansinės veiklos patikrinimas.
Paaiškėjo, kad nuo 2017-ųjų rugsėjo globos namuose dirbusi R.Remeikienė beveik dvejus metus ir su įstaigos pinigais tvarkėsi kaip su savais.
Moteriai buvo patikėtos dvi įstaigos banko sąskaitos ir kortelės. Didžiąją dalį pinigų ji išgrynino paimdama juos iš bankomatų. Dažniausiai iš to, kuris yra visai šalia jos namų.
Finansininkė nesigviešė didelių pinigų iš karto.
Banko kortele ji pasinaudojo keliasdešimt kartų – pasiimdavo nuo 50 iki 700 eurų, o dažniausiai vienam kartui pakakdavo 100–200 eurų.
Bandė kaltę versti kitiems
Išgryninusi globos namams priklausančius pinigus R.Remeikienė dauguma atvejų nepagrindė jų kasos pajamų orderiais ir neužregistravo kasos knygoje.
Kartais apie kasoje esantį grynųjų pinigų likutį ji įrašydavo tikrovės neatitinkančius faktus.
Teisme kaltinamoji tikino, kad visus iš bankomatų paimtus pinigus ji padėdavo į kasą.
Esą globos namų direktorius, jo pavaduotoja, padalinių vadovai ateidavo paimti pinigų, o ji nepateikdavo jiems dokumentų pasirašyti, nes manė, kad netrukus viskas bus sugrąžinta.
„Kiek prašydavo, tiek duodavau. Būdavo, kad ir 600 ar 1000 eurų pasiimdavo, paskui kažkiek grąžindavo.
Važiuodavo į komandiruotes, pasiimdavo pinigų. Nepagalvojau, kad turi pasirašyti.
Nė karto jiems nepasakiau, kad grąžintų, – nedrįsau, tikėjau, kad atiduos.
Direktorius važiuodavo į užsienį, pasiimdavo kortelę, ja naudodavosi. Jie plaukė į Suomiją ar Švediją, pasiėmė daug grynųjų, 800–900 eurų ir 256 eurus vienam žmogui dienpinigių, o važiavo gal dešimt žmonių. Sau iš kasos nieko neimdavau, viską atidaviau kitiems“, – teisme kalbėjo R.Remeikienė.
Teisiamoji neigė klastojusi parašus ant finansinių dokumentų, tačiau kodėl tie parašai netikri ir kaip jie atsirado, negalėjo paaiškinti: „Neįsivaizduoju, kaip galėčiau grąžinti tiek pinigų. Kai atleido iš globos namų, niekur nedirbu, užsiregistravau Užimtumo tarnyboje, gyvenu pas močiutę kaime, visos pajamos – vaiko pinigai ir alimentai.“
Sakydama baigiamąją kalbą prokurorė pažymėjo, kad globos namų vadovai nepakankamai kontroliavo darbuotojus, o tai ir sudarė sąlygas nusikalsti, bet R.Remeikienės atsakomybės tai nesumažina.
