Žinia, kad G.Vencas ganykloje užmušė žmogų, sukrėtė Didkiemio seniūnijos (Šilalės r.). gyventojus. Niekas nenorėjo patikėti, kad ramaus būdo, su kaimynais artimai nebendravęs, bet ir nesipykdavęs ūkininkas staiga pasiuntė į kapus pirkėją, kuris norėjo pirkti jautį.
Vyras gyveno vienas, augino gyvulius, jokių pašalpų nereikalavo, nebuvo įtrauktas į socialinės rizikos asmenų grupę. G.Vencas anksčiau kelis kartus buvo teistas tik už tai, kad neteisėtai naudojosi elektros energija – nemokėjo skolų, buvo savavališkai prisijungęs prie tinklų.
Ūkininkas neneigė smogęs žmogui, iš kurio jau buvo paėmęs pinigus už jautį, bet neįstengė paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Tardytojams nebuvo lengva su juo susišnekėti. Uždarytas į areštinę G.Vencas tvirtino, kad Didkiemyje anksčiau negyvenęs – į Lietuvą atvyko iš Pakistano.
Kaltinamojo sveikatos būklę ištyrę teismo medicinos ekspertai nustatė, kad žmogų pagaliu mirtinai uždaužęs G.Vencas tuo metu negalėjo aiškiai suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.
Konstatavus, kad vyras yra nepakaltinamas, jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė – gydymas ir sustiprintas stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Sukirto delnais dėl kainos
Gyvulių supirkėjas A.K. pernai iš pažįstamų žmonių sužinojo, kad G.Vencas nori parduoti jautį. Verslininkas paskambino ūkininkui ir susitarė, kad pirks sumitusį 800 kilogramų galviją.
Apsilankęs į Didkiemyje pirkėjas ganykloje apžiūrėjo jautį. Vyrai sukirto delnais dėl kainos – 700 eurų. Pirkėjas pažadėjo sekmadienį paryčiais atvykti su gyvuliams vežioti skirta priekaba ir pinigais.
Incidentas įvyko birželio 14-ąją, kai pirkėjas vėl pasirodė kaime. Jis paprašė G.Venco nuvaryti jautį į priekabą, bet šis pareiškė: pirmiausia duok pinigus. Dėl kainos nesiginčijo, gautas kupiūras atidžiai perskaičiavęs įsidėjo į kišenę.
Atvykęs su žmona A.K. siūlėsi padėti G.Vencui. Šis patikino, kad jokios pašalinių žmonių pagalbos jam nereikia, susitvarkysiąs pats – esą gyvulys yra ramus.
Tuomet abu patraukė į laukus. G.Vencas dar pasiėmė pagalį jaučiui į automobilio priekabą pavaryti. Galvijas ganykloje buvo palaidas, nepaženklintas, tik su grandine ant ragų.
Paguldęs vyrą puolė žmoną
Velionio žmona negali užmiršti šiurpios egzekucijos: „Staiga išgirdau duslų garsą, tarsi žmogų kažkas beisbolo lazdą talžytų. Žiūriu, mano vyras guli pievoje aukštielninkas, paplūdęs krauju.
G.Vencas tuo pagaliu jį daužė kaip patrakęs – vargšas dar bandė gelbėtis, lindo per aptvarą.“
Sužvėrėjęs ūkininkas grėsmingai artinosi ir prie moters. Ši pradėjo klykti visu balsu, pabėgusi užsidarė automobilio kabinoje.
Tada G.Vencas šiek tiek aprimo – dar vožtelėjo pagaliu į automobilio variklio gaubtą, o paskui lyg niekur nieko patraukė šalia ganyklos palikto savo traktoriaus link.
„Pamačiusi, kad vyrui blogai, skambinau bendruoju pagalbos telefonu, mane pamokė, kaip daryti širdies masažą“, – braukdama ašaras pasakojo nusikaltimo liudininke tapusi trijų vaikų motina.
Kai policija atvyko, vyras jau buvo negyvas. Per pusšimtį metrų nuo jo kūno rastas nusikaltimo įrankis – kruvina beveik dviejų metrų ilgio lazda. Ant nužudytojo riešo buvo užnerta virvė.
Nežino, koks šišas užėjo
Mirtinai sudaužęs žmogų G.Vencas nuvyko namo – traktorių pastatė kiemo garaže, už jautį gautus pinigus pasidėjo į spintą vasarnamyje. Sulaikytas policijos jis nė kiek nesijaudino.
Per apklausą ūkininkas prisiminė, kaip pasiėmęs virvę ir pagalį su pirkėju ėjo prie jaučio. Guodėsi, kad už kilogramo gyvo svorio ir euro negauna, o šis esą tik šaipėsi, nors žodžiais neužgauliojo.
„Kai paprašiau pakelti kainą, jis tik nusijuokė – galintis man primesti tik „ant butelio“, nors aš jau dvidešimt metų nevartoju alkoholio. Jis atrodė kaip išgėręs“, – pasakojo G.Vencas.
Pėdindamas prie jaučio šiek tiek atsilikęs ūkininkas pagaliu smogė pirkėjui į pakaušį. Kai šis kniūbsčias krito ant žemės, trenkė dar du kartus. Liovėsi mušti išgirdęs moters šauksmus.
Atsipeikėjęs G.Vencas ir pats nesuprato, koks šišas jam užėjo: „Staiga sukilo pyktis dėl visų gyvenime patirtų skriaudų ir nelaimių. Palikau jiems tą jautį, nemaniau, kad užmušiau žmogų.“
Pirkėją lazda talžė iš peties
Anksčiau G.Vencas didelių rūpesčių niekam nekeldavo. Uždaras, keistoko būdo viengungis vyras kaimo žmonėms šiek tiek primindavo rašytojo Juozo Baltušio romano „Sakmė apie Juzą“ herojų, kuriam labiau patiko gyventi pelkyne pastatytoje troboje atsiribojus nuo viso pasaulio.
„Jis nebuvo apsileidęs, augino gyvulius, niekam į atlapus nekibdavo, negirtuokliavo, duonos iš kitų neprašė, šunybių nekrėsdavo. Nesuprantu, kaip galėjo šitaip atsitikti?“ – žiauriu G.Venco išpuoliu stebėjosi Didkiemio seniūnė Vilma Kasnauskienė.
Senbernis beprotiškais poelgiais žmonių neglumino, bet jeigu jau ką nors įsikaldavo į galvą, nuomonės nekeisdavo. Draugavo tik su vienu kaimynu, paskui susipykęs nesišnekėdavo ir su juo.
Atlygiu už jautį nepatenkintas šeimininkas pirkėją pliekė iš peties – medicinos ekspertai suskaičiavo mažiausiai 13 trauminio poveikio žymių. Mirusiojo kūne alkoholio pėdsakų nerasta.
Auka mirė nuo sunkių galvos ir kaklo sumušimų – daugybinių kaukolės skliauto lūžių, smegenų pažeidimų. Sužaloti dilbio kaulai, nubrozdinimų, kraujosruvų pastebėta ant kairiojo peties.
Nesuvokė, kad žudo žmogų
Kai kurie Didkiemio gyventojai nedrąsiai prasitarė, jog anksčiau ar vėliau taip ir turėjo nutikti.
G.Vencas vieną žmogų esą buvo apliejęs benzinu, grasino padegti. Maisto parduotuvėje žmonės neva bijojo prasižioti, kai jis ten užsukdavo, nuščiuvę laukdavo, kada pasišalins.
Kai policija atvyko į kaimą suimti G.Venco, kaimynai pareigūnams patarė neprarasti budrumo, kviesti pastiprinimą – įtarė, kad keistuolis gali priešintis ne su pagaliu, o ginklu rankoje.
Kaltinamojo sveikatą ištyrę teismo medicinos ekspertai jam nustatė lėtinę psichikos ligą – kliedesinį sutrikimą, trukdantį aiškiai suprasti įvykių aplinkybes, savo veiksmus ir juos valdyti.
Konstatuota, kad tyčia nužudęs žmogų G.Vencas yra pavojingas visuomenei, todėl jį būtina gydyti sustiprinto stebėjimo sąlygomis Rokiškio specializuotoje psichiatrijos ligoninėje.
Bylą nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmetė – padarytą žalą gali atlyginti tik kaltinami asmenys, o G.Vencas pripažintas nepakaltinamu.
Liepė sunaikinti visą bandą
Apribojimai nuteistojo nuosavybei panaikinti – G.Vencui grąžinta teisė naudotis savo namu, gyvuliais, kitu turtu. Toks teismo sprendimas – dar vienas akibrokštas Didkiemio seniūnijai.
„Nelabai aišku, kas dabar prižiūrės G.Venco turtą, kai jis bus gydomas psichiatrijos ligoninėje. Jo tėvai mirę, artimų giminių jis neturi“, – jaudinosi V.Kasnauskienė.
Seniūnijos darbuotojai G.Vencui priklausančią žemės ūkio techniką aprašė, užrakino daržinėje. Kurį laiką jie šėrė ir melžė jo karves. Paskui visi gyvuliai buvo išvežti į Rietavo atliekų utilizavimo įmonę.
Nelabai aišku, kodėl sveiki mėsiniai galvijai, kuriuos buvo galima parduoti skerdykloms, už juos sumokėtus pinigus pervesti į šeimininko depozitinę sąskaitą, buvo sunaikinti.
„Tokia buvo G.Venco valia – pats to pageidavo, netgi įgaliojo seniūniją ne parduoti, o utilizuoti jo bandą“, – sakė V.Kasnauskienė.
Ligos požymių nepastebėjo
Kas žino, kokios mintys sklandė izoliuoto vyro galvoje. Nepakaltinamasis galbūt šitaip išliejo savo pyktį, pamanęs, kad pinigus už jo gyvulius pasiims valstybė?
V.Kastanauskienė prisiminė, kad G.Vencas ne kartą pasididžiuodamas gyrėsi, kad pats gali išgyventi - iš valdžios jokių socialinių pašalpų ir kitokių malonių jam nereikia.
Nukentusieji stebisi - G.Venco ligos, jo būdo keistenybių niekas nepastebėjo anksčiau, kai vyras buvo teisiamas už kitus kad nesmurtinius nusikaltimus. Kodėl medikai juo nepasirūpino anksčiau?
Ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras Jurijus Petuchovas teismo nuosprendžiu neabejoja: „Psichinės ligos žmogų užklumpa netikėtai. Kai G.Venco sveikatos būklė anksčiau buvo geresnė, nekėlė grėsmės žmonėms“.
Pirmą kartą su tokiu įvykiu kaime susidūręs J.Petuchovas pastebėjo, kad žmonės ganyklose dažniau žūsta ne nuo nusikaltėlių rankos, o nuo bulių ragų.
Bulius sutrypė senolį
Šiurpi lemtis ištiko Gedikų kaime (Šilutės r.) gyvenusį 76 metų pensininką Jurgį Rumšą – jautis mirtinai subadė senolį, kai šis jau buvo užsakęs transportą, rengėsi galviją vežti į skerdyklą.
Prie J.Rumšo sodybos atvykę gyvulių supirkėjai tik gūžčiojo pečiais – niekas nematė, kaip apie 700 kilogramų sveriantis jautis blaškėsi ganykloje, parvertė šeimininką ir mirtinai jį subadė.
Senolis raišiojo grandinę, kuria jautis buvo supančiotas – tikriausiai norėjo jį perkelti į kitą vietą ir nepastebėjo galvijo išpuolio. Kas supykdė bulių, kad šis suleido ragus į šeimininką - mįslė.
„Jeigu melžė karves, bulių galėjo suerzinti jų kvapas. Gal koks nors nemalonus judesys, veriamos grandinės garsas jį privertė pulti iš pasalų“, - svarstė šilutiškis veterinaras Arūnas Kurlianskis.
Gali sužaloti ir avinas
Gedikų gyventojai pasakojo, kad J.Rumšo jautis buvo neramus – kai užbaubdavo, visas kaimas girdėdavo. Artyn prisileisdavo tik netoliese gyvenusį šeimininko sūnų.
Negyvą vyrą pastebėjo kaimynė, padėdavusi jam melžti karves. Smarkiai sužalotas J.Rumšas gulėjo ant žemės suplėšytais drabužiais. Šalia jo ramiai ganėsi nuo grandinės nutrūkęs didžiulis jautis.
Niekas nesitikėjo, kad išgyvenęs Sibiro lageriuose, paskui Švėkšnos ūkyje mechanizatoriumi daug metų dirbęs, keturis vaikus išauginęs ir vis dar krutantis J.Rumšas mirs subadytas jaučio.
„Per mano praktiką jaučiai keturis kartus buvo užpuolę savo šeimininkus. Trys sužalotieji išgyveno, o štai J.Rumšui nepasisekė“, - apgailestavo A.Kurlianskis.
Raišiojant stambius raguočius, verčiau nuo jų nenusigręžti - galvijų elgesys nenuspėjamas. Jaučiai kartais puola ir šeimininkus. Avinas irgi gali mirtinai subadyti žmogų.
