Pataisos namams laikinai vadovaus Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas.
Visi trys pareigūnai nušalinti Kalėjimo departamento direktoriaus Virginijaus Kulikausko sprendimu.
Pabėgimai iš Pravieniškių nuolat kartojasi – pavyzdžiui, pernai rugpjūtį už nužudymą kalintis 39 metų klaipėdietis Jevgenijus Sotikovas paspruko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pasivaikščiojimų kiemelio, praardęs sienoje skylę ir peršokęs 3 tvoras. Jo nesugebėjo pastebėti net 21 ligoninėje tuo metu budėjęs pareigūnas.
Penktadienio naktį išlaužę grotas 3-iojo sektoriaus bendrabučio pastatę, pabėgo pavojingi, už smurtinius nusikaltimus teisti kaliniai, 46 metų klaipėdietis Rolandas Kazakevičius ir 25 metų Egidijus Žilinskas. Peršokę tvorą, jie paspruko į mišką.
Teisingumo ministerija po šio įvykio pranešė, jog inicijuoja neplaninį įstaigos auditą dėl valstybės biudžeto ir kitų finansinių mechanizmų lėšų panaudojimo Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Teisingumo ministerijos nuomone, Kalėjimų departamento tarnybinis patikrinimas turi apimti ir patikrinimus dėl tinkamų pareigūnų veiksmų, pasiruošimo ir infrastruktūros.
„Pastarosios paros įvykių aplinkybės atvėrė ir rimtas tiek valstybės biudžeto, tiek ir kitų finansinių mechanizmų lėšų panaudojimo rizikas, kai įkalinimo įstaigos statinys ir saugos sistema tampa įveikiamu barjeru pavojingiems asmenims.
Teisingumo ministerija inicijuoja neplaninio audito atlikimą, siekiant įvertinti šios problemos faktines aplinkybes, sistemiškumą ir būtinas priemones, užtikrinsiančias tinkamą tokių rizikų suvaldymą ateityje“, – pareiškė teisingumo viceministras Elanas Jablonskas.
Viliamasi, jog auditas ir tarnybinis tyrimas identifikuos problemas ir rizikas, kurios turi būti užkardytos ir ateityje nepasikartotų.
Į pabėgimą sureagavo ir Lietuvos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos bendruomenė –
„Pabėgimas neįmanomas be išankstinio susitarimo ir planavimo, todėl ir vėl pasigedome Kriminalinės žvalgybos, pavaldžios Kalėjimų departamentui, prevencinio darbo.
Pabėgimų gausa pastaraisiais metais, mūsų nuomone, rodo, jog Kriminalinė žvalgyba arba „miega“, arba užsiima ne ta veikla, kuria turėtų. Atrodo, jog tai perprato ir nuteistieji“, – pareiškė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Pasak K.Pauliuko, bausmių vykdymo sistemoje būtini rimti pokyčiai, kurių, nors apie juos ir kalbama, sistemoje dirbantys žmonės nesulaukia.
„Kiekvienas nuteistųjų pabėgimas „vainikuojamas“ eilinių pareigūnų nubaudimu, tačiau nesiimama situacijos vertinti globaliau. Juk pabėgimai kartojasi vis kitoje bausmių vykdymo įstaigoje, tad įžvelgti vien pareigūnų ar įstaigos vadovų kaltę būtų nesąžininga.
Gal laikas Kalėjimų departamento vadovui atsakyti į klausimą, kiek turi įvykti pabėgimų ir kokie jų padariniai turėtų būti, kad pagaliau būtų imtasi spręsti šią problemą iš esmės?“ – klausė K.Pauliukas.
Pareiškime teigiama, jog pareigūnų bendruomenė ne vieni metai beldžiasi ir niekaip neprisibeldžia į sprendimus priimančiųjų duris, neįtikina Kalėjimų departamento, jog visos problemos užkoduotos iškreiptoje sistemoje, kai viskas daroma dėl nuteistųjų, įgyvendinamos jų teisės, rūpinamasi gerove, o pareigūnų vis prašoma palaukti, kol atsiras laiko ir jų problemoms spręsti.
„Tai sistemą iškreipė. Nesulaukdami oresnio atlygio iš sistemos išeinančiųjų yra daugiau nei ateinančiųjų, todėl vis dažniau pasitaiko, kad užtikrinti tinkamą apsaugą tiesiog nebėra pajėgų, o organizuoti visos sudėties tarnybą – sunki užduotis vadovams, nors tokią situaciją lėmė ne jų vadyba.
Tad visiškai moralu klausti Teisingumo ministrės, kada rasite laiko bausmių vykdymo sistemai ir kur tie pokyčiai apie kuriuos kalbate?“ – sakė K.Pauliukas.
Pasak profesinės sąjungos pirmininko, nuteistieji žino, kad pagal galiojančius teisės aktus jų atžvilgiu, pabėgimo metu, nebus naudojamas šaunamasis ginklas, tai dar viena priežasčių, kodėl jie įžūlėja ir bando pabėgti.
Profesinės sąjungos pirmininko nuomone, Kalėjimų departamentas kaip tik ta institucija, kuri ir turėtų laužyti galvą, strateguoti, analizuoti ir ieškoti sprendimų, nes jų metodai ir priemonės – neveikia.
„Pagaliau jie turėtų pripažinti, kad Kriminalinės žvalgybos reforma atitolino šios srities specialistus nuo įstaigų, o prevencinis darbas, nusikalstamų veikų užkardymas, ėmė merdėti. Viena pavykusi priemonė, negali atpirkti jau ne po vieną skaičiuojamų pabėgimų, laimė kol kas be aukų, iš skirtingų bausmių vykdymo vietų.
Visos pajėgos ir dėmesys turėtų būti sufokusuotas problemoms spręsti, o ne jas kurti ar švaistyti dirbtinai sukurtoms“, – tvirtino K.Pauliukas.
