Posėdžio metu pasisakė ne tik teisiamųjų suole atsidūrusi 7 vaikų motina, bet ir jos advokatas, kaltinimą palaikantis prokuroras.
Šiame procese svarsyklės krypo tai baudžiamojon atsakomybėn patrauktos E.Geležiūnienės, tai teisėsaugos pusėn – Kauno apylinkės teismas ją išteisino, tačiau prokurorų skundą išnagrinėjusi Kauno apygardos teisėjų kolegija priėmė nepalankų verdiktą.
Kauno apygardos teismas 2020 metų gruodį nusprendė, jog E.Geležiūnienė piktnaudžiavo savo, kaip motinos, teisėmis ir pareigomis, žiauriai elgdamasi su vaiku.
Motina: remtąsi tik globėjos dienoraščiu
„Buvo pasiremta vien tik globėjos dienoraščiu, kuriuo remiantis, buvo parengtos ekspertizės išvados. Esą vaikas buvo neprižiūrimas, apleistas“, – po Aukščiausiojo teismo posėdžio naujienų portalui pasakojo E.Geležiūnienė.
Motinos tvirtinimu, dienoraštis yra neobjektyvus ir nepagrįstas, o Kauno apygardos teismas neteisingai jį įvertino.
„Vadinasi, pagal kažkieno dienoraštį galima nuteisti bet ką“, – neslėpė ironijos E.Geležiūnienė.
Įžvelgė sistemingą smurtą
Kauno apygardos teisėjų nuomone, aplinkybę, jog mažametis patyrė motinos psichologinį bei fizinį smurtą, netiesiogiai patvirtina laikinosios globėjos parodymai ir jos rašytas dienoraštis apie vaiko elgesį globos metu, taip pat specialistų išvados ir posėdžių metu jų duoti parodymai, liudytojų pasakojimai.
Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog E.Geležiūnienė taikė neadekvačias bausmes, vartodavo smurtą ir tai darė sistemingai, dėl ko pamažu triko vaiko emocinė būklė.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog berniukas pasidarė agresyvus ir dirglus, girdėdamas namuose keiksmažodžius ir pats pradėjo juos vartoti, tačiau negebėjo raiškiai išreikšti savo minčių, neskyrė spalvų, gyvūnų, nemokėjo elgtis su stalo įrankiais, negebėjo užmegzti kontakto su kitais vaikais, neretai būdavo (jų atžvilgiu) agresyvus, o kaip bausmę už tokį elgesį prašydavo jį mušti, kas patvirtina, kad berniuko raidai motina neskyrė pakankamai dėmesio, nesirūpino jo poreikiais, raida ir sveikata, nesukūrė jam saugios ir šiltos namų aplinkos.
Šias išvadas, anot teismo, vieningai pateikė bei iš esmės detalizavo visi specialistai.
Sutrikdė vaikui sveikatą
Svariu įkalčiu laikoma ir psichiatrinė bei psichologinė ekspertizė, kurioje mažamečiui konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu kilęs dėl E.Geležiūnienės veiksmų – motinystės įgūdžių stokos, jos netinkamo elgesio.
Kauno apygardos teismo sprendimu kaunietei buvo skirtas lygtinis 1 metų laisvės atėmimas – įkalinimo įstaigoje ji neatsidurs, jei per tą patį laikotarpį nepadarys naujo nusikaltimo.
Daugiavaikė mama taip pat buvo įpareigota pusę metų dalyvauti elgesio pataisos programoje, auklėti ir prižiūrėti savo atžalas. Ji augins ir sūnų, prieš kurį smurtavo.
E.Geležiūnienei buvo iškelta byla, kai jos sūnus 2017 metų spalį į darželį buvo pristatytas su gausiomis mėlynėmis ant kūno. Tačiau pagal šį epizodą moteris buvo išteisinta.
Darželyje išvydus mėlynėmis nusėtą berniuko kūną, apie tai nedelsiant buvo pranešta policijai, vaiko teisių apsaugos tarnybai.
Mažametis iš pradžių buvo paguldytas į ligoninę, o paskui perduotas laikiniesiems globėjams. Motinai jis sugrąžintas praėjus daugiau nei metams.
Nors motinos kaltės dėl to, kad mėlynės atsirado nuo sumušimų, nepavyko įrodyti, narpliojant šeimos istoriją, Kauno apygardos teismo nuomone, buvo nustatytas sistemingas smurtas.
Motina pažėrė kritikos globėjai
Kaltę neigusi E.Geležiūnienė išsakė nemažai įtarimų išsakė laikinosios berniuko globėjos atžvilgiu, pas kurią jis buvo įkurdintas.
Moteris ir jos sugyventinis atkreipė teismo dėmesį, jog berniukui būnant pas globėją ant jo kūno aptikta apie 20 mėlynių.
Motina taip pat pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuotas vaiko pasakojimas, jog globėja lipnia juosta riša jam rankas ir kojas.
Pasak E.Geležiūnienės, tyrimas globėjos atžvilgiu nebuvo pradėtas.
„Teisme vaiko teisių apsaugos specialistės tvirtino, jog po paėmimo aš nesidomėjau vaiku, neskambinau dėl jo, nors užfiksuota daugybė mano skambučių į ligoninę, policiją, tas pačias vaiko teises“, – aiškino motina.
Be sugyventinių ir vaiko teisių sergėtojų, parodymus davė vaiką apžiūrėjusi medikė, vaiko teisių apsaugos specialistė ir buvusi laikinoji berniuko globėja, kurios žodžiai pareigūnams turėjo didelės įtakos surašant kaltinimus.
Teisme buvo narstomas ir globėjos dienoraštis – jame esą pasiremiant vaiko pasakojimu parašyta, kad jis patyrė motinos smurtą.
Iš kur mėlynės, nežino
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, berniukas iš mamos buvo paimtas ir pas laikinuosius globėjus išbuvo daugiau nei metus. E.Geležiūnienei jis buvo sugrąžintas 2018 metų gruodį.
Motina tvirtina, jog jokio smurto nebuvo, o prievartinis mažylio perkėlimas sukėlė didžiulį stresą jam ir visai šeimai.
Tyrimo metu berniukas sakė, jog jį muša motinos sugyventinis Jonas, bet po kurio laiko pastarojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pareiškus įtarimus motinai.
E.Geležiūnienė tvirtino nežinanti, kaip atsirado mėlynės: judrus vaikas esą galėjo užsigauti žaisdamas, laipiodamas po medžius nuosavos šeimos valdos kieme.
Anot mamos, vaikas ir per apklausą, ir psichologinės ekspertizės metu neigė patyręs jos smurtą: „Sūnui buvo nesėkmingai mėginta įteigti priešingai“.
Prokurorės R.Oželienės tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo pradžioje motina prisipažino sudavusi vaikui, taikiusi jam fizines bausmes, bet po to ėmė kratytis kaltės.
E.Geležiūnienė sutiko pasitikrinti melo detektoriumi, tačiau išvados jai buvo nepalankios. Sužinojusi tai, moteris ėmė žerti priekaištus klausimyno sudarytojams.
