Norėjau aplankyti žmoną, ketinau susitikti su draugais, išgėriau ir bijojau grįžti – tokius pasiteisinimus iš bėgliais tapusių kalinių dažniausiai girdi juos sulaikę pareigūnai.
„Pasiilgau žmonos“, – praėjusį trečiadienį pareigūnams aiškino iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pabėgęs kalinys.
Vyras rytą išvyko į darbą Kaišiadorių rajone, tačiau į pataisos įstaigą negrįžo. Paskelbta paieška pareigūnus atvedė į Tauragę, kur vyras gyveno iki teistumo.
Pareigūnų spėjimas pasitvirtino, bėglys buvo rastas savo namuose neblaivus ir tą patį vakarą grąžintas į Pravieniškes.
Bėgliai išgirdo nuosprendį
„Bėgti iš tokių kalėjimų galima nors ir kasdien – pataisos namų darbuotojai į viską žiūri pro pirštus“, – Kaišiadorių teisme prieš porą dienų rėžė už reketą ir plėšimą teistas 46 metų klaipėdietis Rolandas Kazakevičius.
Jis kartu su 25 metų Egidijumi Žilinsku jau nuteisti už tai, kad šio mėnesio viduryje pabėgo iš Pravieniškių pataisos namų.
R.Kazakevičiaus ir dešimt kartų teisto kauniečio E.Žilinsko pabėgimo byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka – užvakar teismas jiems skyrė bausmes.
R.Kazakevičiaus gyvenimas kalėjime pailgėjo 1 metais ir 2 mėnesiais, o E.Žilinsko – 1 metais.
E.Žilinskas iš pradžių dėstė, kad sėbras jam grasino reikalaudamas prisidėti prie pabėgimo, o paskui netgi siūlė už pagalbą 20 tūkst. eurų. Tačiau savo kaltę per posėdį pripažino abu bėgliai, o E.Žilinskas vėliau jau aiškino savo noru sutikęs sprukti į laisvę.
Pjūklą aptiko kameroje?
Mintis pasipustyti padus pirmam į galvą šovė R.Kazakevičiui.
Tuo metu jis kartu su E.Žilinsku buvo uždarytas trečiojo sektoriaus bendrabučio pastato drausmės grupės kameroje, esančioje pirmame aukšte.
R.Kazakevičius teisme rimtu veidu aiškino, jog pjūklą, kuriuo nupjovė grotas, atsitiktinai rado toje pačioje kameroje.
Iki tol pagundos sprukti jam nekildavo, bet pamatęs pjūklą nebegalėjo atsispirti.
Pjauti strypą jie pasikeisdami pradėjo gegužės 13 dieną apie 16 valandą, o paspruko gegužės 14- osios naktį – kol vienas pjovė, kitas stebėjo, kad nepamatytų pareigūnai.
Iš pradžių kaliniai nutarė patikrinti, ar pjaunant nebus didelio triukšmo – E.Žilinskas ėmė darbuotis pirmas, o paskui įnagį perėmė vyresnysis jo bendrininkas.
Pareigūnas vijosi dviračiu
Išlipęs per langą R.Kazakevičius palaukė, kol nušoks ir E.Žilinskas.
Abu kaliniai buvo susisukę iš patalynės virves, jas panaudojo lipdami per tris tvoras.
R.Kazakevičius prisiminė, jog šokdamas per tvorą matė dviračiu link jo atvažiuojantį pareigūną, bet ką jis sakė, negirdėjo – nukūrė su sėbru tolyn.
Jie nubėgo į Pravieniškių mišką, vėliau nusigavo į Būdų mišką.
Klaidžiodami miškuose jie svarstė, kur toliau slėptis.
Per naktį nuteistieji pėsčiomis pasiekė Jonavos apylinkes, esančias maždaug 15 kilometrų nuo pataisos namų.
Paskui bėgliai nusigavo į Neveronių miestelio apylinkes, ten jųdviejų keliai jau išsiskyrė.
Skirtingais maršrutais jie nuėjo į Kauną, ten R.Kazakevičius išsikvietė taksi.
Kalinys karštligiškai svarstė, kur vykti – į Klaipėdą, iš kurios kilęs, ar pas artimus giminaičius, gyvenančius Pakruojo rajone.
Pasimatymas – vos 20 minučių
Po dvejonių R.Kazakevičius pasirinko antrąjį variantą – susistabdęs gatvėje taksi paprašė iš Kauno nuvežti jį į Pakruojo apylinkes.
Taksistas nesuprato, kad klientas yra iš pataisos namų, – R.Kazakevičius, kaip ir daugelis kitų nuteistųjų, neprivalėjo nešioti kalinio uniformos – vilkėjo įprastus civilinius drabužius.
Kai taksistas pristatė bėglį nurodytu adresu, pastarasis pažadėjo tuoj nueiti į greta esantį gyvenamąjį namą ir grįžti su pinigais. Bet nesugrįžo.
Policija gegužės 16-osios popietę sučiupo R.Kazakevičių tame pačiame jo artimųjų būste.
E.Žilinskas buvo sulaikytas anksčiau – gegužės 15-osios vakarą, būdamas pas savo draugę.
Pareigūnai operaciją surengė žaibiškai – bėglį sučiupo praėjus vos 20 minučių nuo susitikimo su mergina.
Kaliniai tvirtino, jog grotų saugomas stiklo paketas šioje trečiojo sektoriaus patalpoje būdavo išimamas ir anksčiau, nebūtinai siekiant pabėgti – kad būtų galima iš kitų kamerų gauti draudžiamų daiktų, pavyzdžiui, cigarečių.
Išėję nusprendžia negrįžti
Pabėgimo iš įkalinimo įstaigų atvejų pastaruoju metu vis daugiau. Vien gegužės mėnesį Kalėjimų departamentas pranešė apie septynis nuteistuosius, kurie pabėgo arba savavališkai pasišalinimo iš bausmės atlikimo vietos.
Gegužės 18 dieną į Alytaus atvirąją koloniją negrįžo 27 metų Robertas Januškevičius bei 29 metų Darius Valiauga, kurie buvo išvykę į darbą vienoje Alytaus statybos įmonių. Jie abu buvo surasti kitą dieną Ukmergėje.
Gegužės 6-ąją iš tos pačios kolonijos paspruko Justinas Jakimonis. Nuteistasis rytą buvo išleistas į parduotuvę apsipirkti ir nusprendė į įkalinimo įstaigą negrįžti.
Vyras labai nusivylė, kai jį tą patį vakarą rado pareigūnai ir grąžino ten, kur jis ir privalėjo būti.
Į koloniją negrįžo triskart
Gegužės 21 dieną Vilniuje buvo sulaikytas 34 metų Arturas Burakas, kurio Alytaus atvirojoje kolonijoje buvo pasigesta gegužės 18 dieną.
Vyras, kurio bausmės laikas turi baigtis šių metų gruodžio 17-ąją, nebuvo užsiregistravęs, kad išeis iš pataisos namų, tačiau skaičiuojant nuteistuosius paaiškėjo, jog jis dingo.
Tai buvo jau trečiasis A.Burako pabėgimas iš atvirosios kolonijos.
Pirmą kartą jis į ją negrįžo vasario 18-ąją, kai buvo išleistas į Priklausomybės ligų centrą Vilniuje, antrą kartą iš kolonijos paspruko kovo 26-ąją kartu su 40-mečiu Donatu Poču, tačiau po kelių dienų abu buvo sulaikyti.
Benamį vilioja alkoholis
Panašiai kaip A.Burakas atvirojoje kolonijoje elgiasi ir 57 metų Ričardas Suodaitis.
Jis šių metų vasario 12 dieną buvo išleistas į Kauno ligoninę pas infektologą, bet į koloniją grįžo ne tą patį vakarą, o kitos dienos rytą.
Kovo 5-ąją R.Suodaitis nusižengė dar kartą.
Kartu su 23 metų Edgaru Dapkumi jie buvo išleisti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę pas gydytojus, tačiau laiku negrįžo.
Abu bėglius pareigūnai po kelių dienų rado Kaune ir grąžino į Alytų, tačiau gegužės 4-ąją R.Suodaitis ir vėl dingo. Šįkart vyras nesugrįžo iš darbo Lentvaryje.
Nors paskelbta R.Suodaičio paieška, pareigūnams jo rasti iki šiol nepavyksta.
Nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis ir alkoholiui neatsispiriantis vyras, pareigūnų teigimu, gali slapstytis bet kur ir gali būti, kad viešumoje pasirodys tik tada, kai neturės maisto ir bandys jo gauti vietose, kuriose jis dalijamas.
Ten jis buvo pastebėtas ir sulaikytas po antrojo negrįžimo į įkalinimo vietą.
Tvarka turėtų keistis
Kodėl nuteistieji gali taip lengvai pasprukti iš įkalinimo vietų ir kodėl nebijo jiems gresiančių bausmių? Apie tai „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su Kalėjimų departamento direktoriumi Virginijumi Kulikausku.
– Turime dvi situacijas. Pirma – pasišalinimai iš atvirųjų kolonijų ir negrįžimai, kurių dabar padaugėjo.
Antra – tikri pabėgimai, kai iš įstaigos teritorijos pasišalinama perlipant tvoras ir įveikiant visą inžineriją.
Tai nutiko Pravieniškių trečiajame sektoriuje gegužės 14-ąją.
Reikėtų paaiškinti, kas yra atvirosios kolonijos.
Tai pataisos namų struktūrinis padalinys, kuris yra už įstaigos saugomos teritorijos, už visų apsaugos tvorų, o nuteistieji jose bausmes atlieka bendrabučio tipo patalpose.
Į atvirąsias kolonijas, kurių dabar turime tris – Alytuje, Pravieniškėse ir Vilniuje, patenka asmenys, kurie yra nuteisti už neatsargius nusikaltimus, taip pat už tyčinius nusikaltimus, kai teismas asmeniui skyrė laisvės atėmimo bausmę iki vienų metų.
Jei paskirta bausmė yra mažesnė nei vieni metai, toks asmuo automatiškai patenka į atvirąją koloniją, nepriklausomai nuo to, ar jis anksčiau teistas, kokia jo bausmių atlikimo patirtis, turi ar neturi priklausomybę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Nuo praėjusių metų liepos, kai pasikeitė įstatymai, mes tokių asmenų turime apie 300. Dauguma jų – apie porą šimtų – yra Pravieniškėse, apie 90 asmenų – Alytuje, – aiškino V.Kulikauskas.
– Kiek iš šių 300 nuteistųjų pasikeitus įstatymams yra pabėgę arba pasišalinę iš įkalinimo vietos?
– Nuo praėjusių metų liepos užfiksavome 22 pasišalinimo atvejus, kai asmenys, iš atvirosios kolonijos išvykę apsipirkti, į darbo vietą ar pas gydytojus, nustatytu laiku, tai yra per 14 jiems suteiktų valandų, į koloniją negrįžo.
Kitas epizodas – kriminaliniai pabėgimai, kai į laisvę patenkama perlipus apsaugines tvoras.
Tokių atvejų, ačiū Dievui, nėra padaugėję.
Nuo 2019 metų buvo registruoti tik keturi tokie pabėgimai, įskaitant gegužės 14-osios pabėgimą iš Pravieniškių. Taip pat yra buvęs vienas pasikėsinimas pabėgti Šiauliuose.
Galime santūriai pasidžiaugti, kad bendradarbiaudami su policija ir sustiprėjusia mūsų kriminaline žvalgyba paiešką vykdome sėkmingai ir mums pavyksta bėglius gana greitai sugaudyti.
– Bet R.Suodaitis dar nesulaikytas, nors po jo pasišalinimo jau praėjo daugiau nei trys savaitės.
– R.Suodaitis laiku negrįžta jau ne pirmą kartą.
Visus kartus, kai jis negrįždavo, jis piktnaudžiaudavo alkoholiu, turi tokią priklausomybę ir visiškai aplaidžiai žiūri į jam suteiktą teisę turėti galimybę išvykti už įstaigos ribų.
– Kas gresia pabėgusiems ar pasišalinusiems iš įkalinimo įstaigų?
– Tiek pasišalinimas, tiek pabėgimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
Už pasišalinimą įstatymas numato iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, už pabėgimą – iki trejų metų, bet jei kalbėtume apie pasišalinimą, čia turime savotišką užburtą ratą.
Sulaikome bėglį ir grąžiname jį į atvirąją koloniją, jam direktorius skiria nuobaudą, atskyrimą nuo kolektyvo iki 30 parų kamerų tipo patalpoje.
Kol jis sėdi, įvyksta teismo procesas, jam paskiriama bausmė už negrįžimą, tačiau, kaip rodo praktika, teismas tik prideda kelis mėnesius prie ankstesnės bausmės ir jie vėl grįžta atgal į atvirąją koloniją.
Šis ciklas nėra normalus. Žmogus grąžinamas atgal, ir vėl viskas kartojasi – išeina ir vėl negrįžta.
Kai kurie akivaizdžiai sistemingai piktnaudžiauja šiuo dalyku ir net sulaikant pareigūnams sako: „Aš kaip bėgau, taip ir bėgsiu, kaip ėjau, taip ir negrįšiu ir darykite jūs su manimi ką norite.“
– Kaip dažniausiai jie teisinasi dėl negrįžimo į atvirąją koloniją?
– Susigundė laisvesniu išėjimu, susitiko draugą, išgėrė alkoholio ir bijojo grįžti, nes kiekvienu atveju tiek išeinant, tiek pareinant juos pasitinka budėtojas ir fiksuoja blaivumą.
Jeigu jis užfiksuos, kad buvo neblaivus, bus skirta nuobauda, todėl bandydami jos išvengti jie stengiasi negrįžti į atvirąją koloniją, bet taip tik blogina savo padėtį, nes baudžiami dukart – uždaromi į kameras ir iškeliama baudžiamoji byla.
– Kokio dydžio nuobauda taikoma išgėrusiems nuteistiesiems?
– Tokia pat kaip ir negrįžusiems. Vadovas turi teisę juos iki 30 parų izoliuoti nuo kolektyvo.
Vis dėlto galiu pasidžiaugti, kad didžioji dalis atvirųjų kolonijų įnamių yra sąmoningi ir, kiek man žinoma, šitų sisteminių pažeidėjų atžvilgiu yra pikti, nes baiminasi, kad gali būti pakeista įkalinimo tvarka.
– Ką siūlote keisti?
– Matome, kad pernai liepą įvestas teisinis reguliavimas nevisiškai pasiteisino, todėl bendradarbiaudami su Teisingumo ministerija siūlome keisti Bausmių vykdymo kodeksą, kad asmenis, kurie piktybiškai ir sistemingai pažeidinėja taisykles ar padaro šiurkštų pažeidimą, įstaigos vadovas turėtų teisę perkelti atlikti bausmės į įprastinę bausmės atlikimo vietą.
Taip pat siūlome baigti šį automatinį štampavimą – į atvirąsias kolonijas siųsti visus asmenis, kuriems paskirta bausmė iki vienų metų, nes pagal šį principą į atvirąsias kolonijas patenka po keletą kartų teisti asmenys, kurie nėra linkę taisytis, nori suvokti savo turimų teisių, pareigų, jomis piktnaudžiauja.
Mes siūlome, kad į atvirąją koloniją nepatektų asmenys, kurie nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu ar kai nuo jų paskutinės bausmės atlikimo dar nėra praėję metai.
Galbūt tada jie taptų sąmoningesni.
– Su bausmes atliekančiais atvirosiose kolonijose viskas aišku, jie gali išeiti, pasinaudoja savo teise ir negrįžta, bet kaip sugebama pabėgti iš uždarųjų kolonijų?
– Kiekvienu atveju, taip pat ir pastaruoju, kai naktį pabėgta iš Pravieniškių atvirosios kolonijos, šalia ikiteisminio tyrimo yra atliekamas ir tarnybinis patikrinimas – bandoma išsiaiškinti visas aplinkybes.
Dėl gegužės 14-osios atvejo galiu pasakyti tik tiek, kad pirminės aplinkybės, kurias nustatė komisija – tai aplaidus pareigūnų elgesys ir prasta reakcija į šį įvykį.
– Ką pareigūnai padarė ne taip? Ar jie padėjo jiems pabėgti?
– Aplaidumas – pavėluota reakcija ar kiti žmogiški veiksmai.
Kad pareigūnai būtų prisidėję prie pabėgimų, faktų neturime.
– Kurį pabėgimą iš įkalinimo įstaigos pavadintumėte išradingiausiu?
– Išradingiausio nežinau, bet labai gerai prisimenu brutaliausią, kai 2020 metų žiemą Šiauliuose iki gyvos galvos nuteistas asmuo bandė pabėgti paimdamas įkaite pareigūnę.
Šis atvejis baigėsi gana sėkmingai ir laimingai, tačiau visa įvykio eiga buvo verta įtempto siužeto filmo.
Įkaite pagrobė nepatyrusią pareigūnę
Pernai sausio 28-osios vakarą Šiaulių tardymo izoliatoriuje iki gyvos galvos nuteistas 35 metų Dovydas Kriaučiūnas pabandė pabėgti įkaite paėmęs jį lydinčią pareigūnę. Tai įvyko apie 21 val., kai D.Kriaučiūnas režiminiame korpuse buvo vedamas koridoriumi. Jis staiga išsitraukė savadarbį duriamąjį įrankį ir grasindamas juo paėmė įkaite Saugumo valdymo skyriaus jaunesniąją specialistę, kuri pataisos įstaigoje dirbo mažiau nei metus.
Kiti pamainoje dirbę pareigūnai, siekdami apsaugoti pareigūnę nuo sužalojimų, lydėdami kalinį su įkaite leido jam išeiti iš režiminės teritorijos.
Už įstaigos vartų nuteistasis paleido pareigūnę ir bandė pasišalinti, tačiau panaudojus elektrošoką „Taser“ buvo sulaikytas.
D.Kriaučiūnas yra jauniausias nusikaltėlis Lietuvoje, nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos. Didžiausia bausmė jam skirta už 2003 metų birželio 25-ąją įvykdytą žmogžudystę. Tuomet jis, būdamas vos 18 metų, Šiauliuose, Lyros gatvėje, nužudė dvi merginas – Aušrą, pas kurią buvo užsukęs į svečius, ir jos draugę Indrę.
A.Kriaučiūnas teigė, kad su merginomis susipyko, nes jos pasišaipė iš jo draugės ir jam grasino. Jis įsiuto, trenkė Aušrai kumščiu į veidą, o po to pagriebęs po ranka buvusį metalinį strypą smogė jai per viršugalvį.
Kai Aušra pargriuvo, Indrė puolė bėgti iš virtuvės, bet D.Kriaučiūnas ją pasivijo ir net 12 kartų trenkė strypu, o po to paėmęs virtuvinį peilį perrėžė merginai abiejų rankų venas, kad ji mirtinai nukraujuotų. Grįžęs į virtuvę A.Kriaučiūnas pribaigė ir Aušrą.
