Tai ketvirtadienį nusprendė Apeliacinis teismas. Prieš tai bylą nagrinėjęs teismas patruliui valstybės tarnyboje buvo uždraudęs dirbti trejus metus.
Kauno apygardos teismas šiemet kovo 25 dieną paskelbtu nuosprendžiu Kauno policijos patrulį M.Kūrį pripažinto kaltu dėl kyšio paėmimo, jo kolega buvo išteisintas dėl jam pareikštų kaltinimų.
Kaip pranešė Lietuvos apeliacinis teismas, nėra pagrindo sutikti, kad įrodymai dėl M.Kūrio padaryto nusikaltimo byloje buvo vertinami selektyviai, išskirtinę reikšmę suteikiant kelių liudytojų parodymams.
„Priešingai, liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nėra abejonių dėl M.Kūrio kaltės paėmus kyšius“, – paskelbė teismas.
Lietuvos apeliacinis teismas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad M.Kūris, būdamas valstybės pareigūnas bei vykdydamas tarnybines pareigas, padarė du sunkius kyšininkavimo nusikaltimus, pažymėjo, kad už tokius nusikaltimus skiriamos poveikio priemonės terminas turi būti nustatomas ne minimalus, bet atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtinto termino vidurkį, t. y. 5 metai.
„Tai, kad skiriamos poveikio priemonės terminas turi atitikti vidurkį, buvo nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje buvo nustatytas minimalus 3 metų terminas. M.Kūriui paskirta bausmė – 25 000 Eur bauda bei 700 Eur konfiskuotino turto vertės išieškojimas liko nepakeisti“, – rašoma teismo pranešime.
Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad byloje esančių duomenų nepakanka kategoriškai išvadai, jog kartu su M.Kūriu patruliavęs kitas policininkas bendrininkavo provokuojant dėl kyšių ėmimo ar juos imant.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad policininko kolega išteisintas nenustačius jo kaltės, pakeitė išteisinimo pagrindą ir nurodė, kad jis išteisinamas ne neįrodžius, jog jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, bet dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo jo priėmimo dieną, tačiau gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Vienas teisėjų kolegijos narys parašė atskirąją nuomonę dėl nuteistojo M.Kūrio kaltės įrodytumo.
Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teisėjas, kuris procesinio sprendimo priėmimo metu laikosi kitos nuomonės, turi teisę ją išdėstyti raštu. Tokia atskiroji nuomonė skelbiant procesinį sprendimą neskaitoma, bet yra pridedama prie bylos.
