Įsisiautėję sukčiai griauna lietuvių gyvenimus: išvilioja įspūdingas sumas, o neretai – ir paskutines santaupas

Kasdien iš Lietuvos gyventojų sąskaitų sukčiams iškeliauja solidžios sumos – kartais net viso gyvenimo santaupos. Bet pinigus siurbiantis klastingas priešas nematomas, įveikti jį galima tik budrumu ir protu.

Gudriai užsimaskavusių nežinomų nusikaltėlių dėmesį pastaruoju metu vis dažniau patraukia ir internetu įvairius daiktus bandantys parduoti gyventojai.<br> lrytas.lt montažas.
Gudriai užsimaskavusių nežinomų nusikaltėlių dėmesį pastaruoju metu vis dažniau patraukia ir internetu įvairius daiktus bandantys parduoti gyventojai.<br> lrytas.lt montažas.
Gudriai užsimaskavusių nežinomų nusikaltėlių dėmesį pastaruoju metu vis dažniau patraukia ir internetu įvairius daiktus bandantys parduoti gyventojai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gudriai užsimaskavusių nežinomų nusikaltėlių dėmesį pastaruoju metu vis dažniau patraukia ir internetu įvairius daiktus bandantys parduoti gyventojai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė E.Čipkutė perspėjo, kad apgavikai veikia greitai, todėl apie įtariamą sukčiavimą reikėtų pranešti nedelsiant.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė E.Čipkutė perspėjo, kad apgavikai veikia greitai, todėl apie įtariamą sukčiavimą reikėtų pranešti nedelsiant.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 2, 2022, 11:20 AM, atnaujinta Jan 27, 2023, 12:33 PM

„Kai sukčiai ima naudotis tavo vardu, gal tai jau yra pripažinimas, kad esi pasitikėjimą keliantis veikėjas?

Visgi smagu, kad ne kokį 10 mln. JAV dolerių loterijos laimėjimą skelbiu, o kviečiu atsiimti prizą paspaudžiant nuorodą su virusu“, – socialiniame tinkle rašė vienos viešųjų ryšių agentūros vadovas, kurio neva pasirašytą laišką prieš kelias dienas išsiuntinėjo sukčiai.

„Tikiuosi, tau viskas gerai. Esu susitikime ir noriu, kad kuo greičiau atliktum vieną užduotį. Gal gali prisijungti prie savo „WhatsApp“ programėlės, tuomet pasakysiu, ką reikia padaryti“, – anglų kalba rašoma neva šio agentūros vadovo pasirašytame laiške.

Apie savo vardu pasirašytus laiškus ne kartą girdėjo Lietuvos policijos atašė Didžiojoje Britanijoje Linas Pernavas, kurį nežinia kurioje valstybėje esantys sukčiai vis dar vadina generaliniu komisaru.

Laiškai siuntinėjami ir dabartinio policijos vadovo Renato Požėlos, net seniai policijoje nebedirbančio buvusio Kriminalinės policijos biuro vadovo Juozo Matonio vardu.

Tačiau visais įmanomais būdais plaukiantys sukčių laiškai daugiausia rūpesčių kelia ne tiems, kurių vardu naudojamasi, o tiems, kurie juos gauna.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, vien per antrąjį šių metų ketvirtį gyventojai ir įmonės sukčiams pervedė apie 4 milijonus eurų – dvigubai daugiau nei per pirmuosius tris šių metų mėnesius.

Padvigubėjo ir užkibusiųjų ant sukčių kabliuko.

Per pirmuosius tris mėnesius buvo įvykdyti 1056 neteisėti pinigų pervedimai, per kitus tris mėnesius užfiksuoti 2454 tokie įvykiai.

Trikdo bankų pranešimai

Bankams daugiausia nerimo kelia jų pačių vardu platinami pranešimai.

Tariamų bankų pranešimų per antrąjį ketvirtį buvo išsiųsta beveik keturis kartus daugiau nei metų pradžioje.

„Mes pažymėjome jūsų sąskaitą įtartinai veiklai. Paspauskite nuorodą sebtarnyba.lt, kad atkurtumėte savo prieigą.“

„Esame išsiuntę jums pranešimą, jį perskaitysite prisijungę prie SEB banko.“

Tokių SEB bei kitų bankų logotipais pažymėtų suklastotų SMS žinučių arba elektroninių laiškų yra gavę daugybė gyventojų. Tokiais pranešimais siekiama gauti interneto banko prisijungimo duomenis ar patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus.

Per kelis mėnesius tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500, o suklastoti bankų pranešimai sudarė daugiau kaip 60 proc. visų sukčiavimo atvejų.

Tokiu būdu iš žmonių išviliota daugiau nei milijonas eurų.

Žinutes sunku atskirti

Tai, kad dažniausiai patikima suklastotais bankų pranešimais, nestebina nei policijos, nei pačių bankų atstovų. Bankų pranešimai iš pirmo žvilgsnio atrodo tikroviški, juose dažnai nurodomi tikri telefonų numeriai, darbo laikas.

Nusikaltėlių siunčiamos SMS žinutės gali įkristi į tikro banko siųstų pranešimų srautą telefone, todėl gyventojai skuba į jas reaguoti.

„Nespauskite nuorodų žinutėse ir netvirtinkite jokių operacijų, kurių patys neinicijavote: bankai nesiunčia SMS žinučių su nuorodomis ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos asmeninės informacijos.

Taip pat banko darbuotojai jokiais atvejais nevyksta suteikti paslaugų į namus“, – priminė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė.

Finansų specialistai taip pat pataria neskubėti priimti sprendimų – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų. Atsakymų į juos reikėtų ieškoti ne vykdant sukčių nurodymus, o paskambinti oficialiu banko telefono numeriu ir pasiteirauti apie situaciją.

Klaidų vis mažiau

LBA prezidentė E.Čipkutė pastebėjo, kad sukčiai vis daugiau dėmesio skiria pasirengimui. Kad ir kurioje šalyje būtų nusikaltėliai, technologijos jiems leidžia veikti vis tiksliau. Jų pranešimuose mažėja kalbos klaidų, interneto svetainių ar laiškų dizaino netikslumų, kurie iškart gali išduoti apgaulę.

Apgavikų kuriamos istorijos keičiasi priklausomai nuo aktualijų, situacijų, atsirandančių naujų paslaugų ir technologijų tendencijų.

Prieš kelias savaites daugybė gyventojų gavo neva telekomunikacijų bendrovės „Telia“ siųstus elektroninius laiškus, kuriuose buvo nurodyta, kad paskutinė sąskaita buvo apmokėta du kartus, todėl buvo prašoma paspausti nuorodą ir pateikti užklausą dėl pinigų grąžinimo.

Pateikti paraišką buvo raginama kuo greičiau, nors dauguma telekomunikacijų bendrovių klientų puikiai žino, kad, sąskaitą apmokėjus du kartus, mokėjimas būtų įskaitytas už kitą mėnesį.

Daugiausia netikslumų – klaidingų įstaigų pavadinimų, neegzistuojančių įstatymų ar Baudžiamojo kodekso straipsnių – pasitaiko laiškuose, kuriuos esą siunčia policija.

Tiems, kurie gavę policijos laiškus sunerimsta, ar tikrai nebuvo užklupti pornografijos svetainėse, pareigūnai pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į siuntėjo elektroninio pašto adresą. Lietuvos policijos elektroninis paštas baigiasi @policija.lt.

Sukčiai skaito skelbimus

Laukiantieji siuntinio ar net nieko internetu nepirkę asmenys yra gavę suklastotų pranešimų iš Lietuvos pašto ar siuntų tarnybų, kuriose teigiama, kad siunta negali būti pristatyta dėl nesumokėtų muito mokesčių.

Paprastai iki 10 eurų siekiančią sumą prašoma sumokėti paspaudus nuorodą ir suvedus banko kortelės duomenis.

Tokiais laiškais internete besidalinantys gyventojai šaiposi, kad sukčiai dažnai vėluoja, – pranešimus apie įstrigusias siuntas jie gauna tuomet, kai jas jau būna atsiėmę.

Nusikaltėlių dėmesį vis dažniau patraukia ir internetu įvairius daiktus bandantys parduoti gyventojai.

Pirkėjas su pardavėju susisiekia pokalbių programėlėmis „WhatsApp“ arba „Viber“ ir susitaria, kad perka prekę, o kad gautų apmokėjimą, pardavėjui lieka tik paspausti jo atsiųstą nuorodą.

Pardavėjo prašoma įvesti savo banko kortelės numerį, CVV kodą, vardą ir pavardę. Tuomet reikėtų laukti siuntų bendrovės kurjerio, kuris atvyks paimti prekės.

Tačiau su tokiomis sąlygomis sutikę pardavėjai netrukus pastebi, kad jų sąskaita ne pasipildė, o ištuštėjo.

Iš tiesų norint gauti mokėjimo pavedimą užtenka nurodyti savo vardą, pavardę ir sąskaitos arba kortelės numerį. Be to, nė vienoje oficialioje siuntų bendrovių svetainėje neprašoma pateikti mokėjimo kortelių duomenų.

Siurblį perdavė taksistui

Atsisakiusieji tokiu būdu gauti apmokėjimą už prekes gali sulaukti ir sukčių keršto.

Tai neseniai išsiaiškino policijos pareigūnai, ilgiau nei metus tyrę dulkių siurblio pirkimo istoriją.

Įsigyti Joniškio rajono gyventojos parduodamą 1450 eurų vertės dulkių siurblį nusprendė Pravieniškių pataisos namuose bausmę atliekantis 36 metų nusikaltėlis.

Internete radęs skelbimą apie parduodamą dulkių siurblį kalinys suklastojo pinigų pervedimo kvitą, jo nuotrauką nusiuntė pardavėjai ir nurodė prekę perduoti atvyksiančiam kurjeriui.

Patikėjusi pinigų pervedimo klastote joniškietė parduodamą dulkių siurblį perdavė jo paimti atvykusiam taksi vairuotojui.

Atkeršijo emigrantui

Supratusi, kad buvo apgauta, moteris kreipėsi į policiją. Ištirti šį nusikaltimą Joniškio pareigūnams iš pradžių atrodė nesudėtinga: buvo žinoma sąskaita, iš kurios neva atliktas pavedimas, taksi valstybinis numeris.

Tačiau paaiškėjo, kad pirkėjo sąskaita priklauso su šia istorija visai nesusijusiam Didžiojoje Britanijoje gyvenančiam lietuviui.

Jis sukčių dėmesio buvo sulaukęs praėjusių metų kovą, kai internetu bandė parduoti savo mobilųjį telefoną.

Bet telefono vyras neprarado, nes nepatikėjo pirkėjo atsiųsta pavedimo kopija ir laukė, kol pinigai įkris į jo sąskaitą. Nesulaukęs pinigų jis telefono pirkėjui neišsiuntė, todėl sulaukė grasinimų, o po to ir realaus keršto.

Po kelių savaičių lietuvis pradėjo gauti kvietimus į policiją, kur turėjo aiškintis dėl neva jo apgautų žmonių.

Paaiškėjo, kad sukčiai kitus nusikaltimus vykdė naudodamiesi jo asmens bei banko sąskaitos duomenimis. Vyras juos buvo pateikęs, kad gautų pinigus už parduodamą telefoną.

Dulkių siurblio pirkėjo pareigūnai bandė ieškoti pagal pavedime nurodytą pirkėjo vardą ir pavardę, nors neabejojo, kad jie taip pat netikri.

Paaiškėjo, kad vyras su tokiais asmens duomenimis jau keletą metų taip pat gyvena Didžiojoje Britanijoje, per tą laiką į Lietuvą nebuvo grįžęs ir jokio dulkių siurblio nepirko.

Pareigūnų surastas emigrantas prisiminė, kad užpraeitų metų pabaigoje per „Messenger“ programėlę su vienu nepažįstamu asmeniu tarėsi dėl galimybės greičiau susitvarkyti dokumentus vairuotojo pažymėjimui gauti.

Tam asmeniui jis nusiuntė savo paso nuotrauką ir nurodė gyvenamosios vietos adresą.

Supratęs, jog gali būti apgautas, jis už žadėtą paslaugą nepervedė 600 eurų ir sulaukė grasinimo, kad jo duomenys bus panaudoti paskolai paimti.

Uždarbiavo kaliniai

Siurblį iš joniškietės paėmęs taksistas tikino gavęs užsakymą jį nuvežti į Panevėžio rajone esančią Dembavą, kur jį atidavė automobiliu privažiavusiai moteriai. Ji ir atsiskaitė už prekės atvežimą.

Vėliau paaiškėjo, kad kartu su moterimi buvo anksčiau už narkotikų laikymą teistas 35 metų panevėžietis, kuris prisipažino bendravęs su tuo metu Pravieniškių pataisos namuose bausmę atlikusiu kraštiečiu.

Tuomet ir išaiškėjo, kad nusikaltimas buvo vykdomas šiuose pataisos namuose.

Apgavikai veikia greitai

Supratę, kad tapo sukčių aukomis, gyventojai turėtų kuo greičiau kreiptis į savo banką ir į policiją.

Įtarę, kad klientas bendrauja su sukčiumi, Lietuvos bankai per pirmuosius tris šių metų mėnesius sustabdė 780 tūkst. eurų vertės operacijų.

Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms buvo grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie jau buvo iškeliavę iš banko.

E.Čipkutės teigimu, nustatyti sąskaitą, į kurią buvo pervesti apgautų gyventojų ar įmonių pinigai, nesudėtinga, tačiau dažniausiai pirmojo gavėjo sąskaitoje jie nelieka ilgai ir yra pervedami kitur.

„Apgavikų veikimo greitis – dar viena priežastis, dėl kurios apie įtariamą sukčiavimą reikėtų pranešti nedelsiant“, – sakė LBA prezidentė.

Nenori girdėti įspėjimų

Bankui pastebėjus, kad klientas galimai atlieka pavedimus sukčiams, įtraukiama ir policija.

Anksčiau įtartinas operacijas pastebėję bankų darbuotojai patys skambindavo įspėti klientų, tačiau įsitikinta, kad sukčių paveikti žmonės neretai nebereaguoja į perspėjimus.

Dabar bankui įspėjus klientą, kad jis pildo sukčių sąskaitas, bet jam toliau tęsiant šiuos veiksmus, informuojama policija.

Tuomet pareigūnai nuvyksta susitikti su apgavikų auka ir dar kartą įspėti, kad jis savanoriškai atiduoda pinigus nusikaltėliams.

Tačiau net ir tokie įspėjimai ne visada sustabdo gyventojus. Pareigūnai ne kartą yra išgirdę atsakymą: „Nesikiškite ir netrukdykite investuoti.“

Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.

Skelbia ir geras, ir blogas žinias

Pastaruoju metu sukčiai suaktyvėjo kurdami netikras žinomų įmonių „Facebook“ paskyras ir skelbdami įvairias loterijas.

Neseniai „Samsung“ gimtadienio proga buvo paskelbtas konkursas, kuriame galima laimėti naują mobilųjį telefoną. „Facebook“ vartotojams reikėjo tik pakomentuoti įrašą.

Netikroje loterijoje neva laimėjo visi, kurie tai padarė. Jiems iškart buvo išsiųstos žinutės, prašančios užsiregistruoti paspaudus nuorodą, kuri nukreipė neva į oficialią įmonės interneto svetainę. Tačiau nurodymus atidžiau skaitę laimėtojai pastebėjo, kad paskyros pavadinimas ne „Samsung“, o „Samsung“, o skelbimo ir žinučių tekstas su gramatinėmis klaidomis ir nerišlus.

Sukčiai turi ir kitų gerų naujienų: vienam verslininkui prieš keletą dienų darkyta lietuvių kalba buvo pranešta, kad ponia iš Anglijos į jo paramos fondą pervedė 1,7 milijono eurų. Įmonė gavo laišką apie laimėtą 20 milijonų JAV dolerių vertės premiją, tačiau visi su ja susiję dokumentai buvo atsiųsti vengrų kalba.

Lietuvos policija, Lietuvos bankas ir bankų asociacija šiuo metu vykdo sukčiavimo prevencijos kampaniją „Atpažink sukčių“.

Interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt galima rasti septynių šiuo metu dažniausiai pasitaikančių sukčių kaukių aprašymus ir tikrų faktų pagrindu sukurtas istorijas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?