„Esame teisingame kelyje“, – paskutinę savo darbo dieną augančiu bendrovės „Vilniaus baldai“ pelnu džiaugėsi pranešimą išplatinęs šios įmonės generalinis direktorius D.Aleksandravičius.
Praėjus kiek daugiau nei parai būriai pareigūnų ore ir ant žemės ieškojo, kokiu keliu pasuko šeštadienio pavakarę iš Paluknio aerodromo (Trakų r.) pakilęs ir dingęs lėktuvas VL-3, rašo „Lietuvos rytas".
Laukė iki saulėlydžio
Ultralengvasis lėktuvas, kurį pilotavo 45 metų D.Aleksandravičius, šiame aerodrome turėjo leistis 20 valandą.
Paluknio aerodromas neapšviestas, todėl iš jo kylantys lakūnai griežtai laikosi taisyklės neskraidyti nusileidus saulei.
Skrydžiams tamsoje nepritaikyti ir ultralengvieji lėktuvai.
Artėjant saulėlydžiui į Paluknio aerodromą užsukęs televizijos prodiuseris ir režisierius Gintaras Kudaba pastebėjo, jog atidarytos D.Aleksandravičiaus lėktuvo angaro durys, bet pastatas tuščias.
„Apėmė keista nuojauta. D.Aleksandravičius buvo labai punktualus ir drausmingas, todėl į aerodromą tikrai turėjo grįžti iki saulės laidos“, – pasakojo pats lėktuvus pilotuojantis G.Kudaba.
Naktį tikrino miškus
D.Aleksandravičius šeštadienį buvo pakilęs ne kartą. Netoliese esančiame aerodrome savo lėktuvą laikantis G.Kudaba lakūnų radijo ryšiu girdėjo D.Aleksandravičiaus pranešimą, kad jo lėktuvas leidžiasi.
Antrą kartą pakilęs verslininkas į aerodromą nebegrįžo. Dviviečiu lėktuvu D.Aleksandravičius skrido su 11-mečiu sūnumi.
Apie dingusį lėktuvą policijai buvo pranešta 21 valandą 36 minutės. Visą naktį apylinkes žvalgė du pasieniečių sraigtasparniai. Juose įrengti į šilumą reaguojantys prietaisai.
Jei žmonės būtų likę gyvi, pasieniečiai juos galėjo aptikti ir visiškoje tamsoje.
Bičiulio nesulaukę lakūnai kartu su policijos pareigūnais naršė aplinkinius miškus. Jie skambino į visus netoliese esančius aerodromus ir dar turėjo vilčių, kad pilotas nukrypo nuo kurso ir nusileido kitoje vietoje.
Sūnus mokėsi sklandyti
Lėktuvo VL-3 nuolaužas visai netoli Paluknio aerodromo lakūnai pamatė pakilę ankstų sekmadienio rytą.
Medžiotojų bokštelį lieptu per Luknos upę pavertę ir nelaimės vietą pasiekę pareigūnai įsitikino, kad tėvas ir sūnus neberodo gyvybės ženklų.
D.Aleksandravičius turėjo tris vaikus. Kartu su tėvu žuvęs 11-metis aviacijos pasaulyje nesijautė naujokas.
Berniukas mokėsi valdyti sklandytuvą. Neseniai lakūnai sukūrė trumpą filmą, kuriame mažametis sklandžiai pasakojo apie pakilimą ir nusileidimą.
Sklandytuvais į padangę kilo ir D.Aleksandravičius. Lėktuvu verslininkas buvo skraidęs per tūkstantį valandų. Pilotams mėgėjams tai yra solidi patirtis.
Ore pokštų nekrėsdavo
„Kai žūva sveikas, linksmas ir bendraujantis žmogus, sunkiausia tiems, kurie liko, – jo artimiesiems ir mums, sparno broliams“, – kalbėjo G.Kudaba.
Po šios tragedijos ultralengvųjų lėktuvų pilotai bando analizuoti situaciją ir svarstyti, kodėl patyręs lakūnas užsimušė pilotuodamas visiškai naują lėktuvą.
D.Aleksandravičius ir G.Kudaba yra skridę vienu lėktuvu. „Vilniaus baldų“ vadovas režisierių kartą yra skraidinęs į Kauną pirkti lėktuvo detalių.
„Jis tikrai viską darė saugiai, tvarkingai, be jokių triukų. Prieš sėsdamas į lėktuvą D.Aleksandravičius jį visada apeidavo ir kruopščiai apžiūrėdavo“, – prisimena prodiuseris.
Sudužęs čekų gamybos orlaivis VL-3 pagamintas šių metų pradžioje, o Lietuvoje registruotas tik vasarį. Civilinės aviacijos administracijos (CAA) duomenimis, jis priklausė grupei skraidymo mėgėjų.
Nagrinės lėktuvo prietaisus
Lėktuvų avarijas tiriantys specialistai kol kas neturi atsakymo, dėl ko galėjo įvykti ši tragedija.
Nelaimės priežastims tirti šiandien bus sudaryta darbo grupė, kuri galutines išvadas turi pateikti per metus.
„Turėsime išnagrinėti lėktuvo variklį, galbūt pavyks atkurti skrydžio parametrus. Gal rasime vertingos informacijos prietaisuose, kurie turi atmintį, jei šie duomenys dar bus išlikę“, – aiškino CAA Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus vedėjas Bronius Merkys.
Jis atmetė versiją, jog saugiai nusileisti pilotui galėjo sutrukdyti tamsa. Apie 20 valandą, kai lėktuvas turėjo leistis Paluknyje, dar buvo šviesu, oro sąlygos buvo geros.
„Patyręs pilotas – o toks buvo D.Aleksandravičius – niekada nepradėtų leistis nematydamas, kas yra apačioje.
Matomumas blogesnis kalnuotose vietose, bet aplink Paluknį – lygumos. Be to, jis gerai žinojo šias apylinkes“, – sakė B.Merkys.
Gali skristi ir naktį
Kad lakūną galėjo pražudyti tamsa, netiki ir velionio bičiulis Vilniaus skraidymo mokyklos vadovas Tomas Kuzmickas: „Tai visiška netiesa. Yra taisyklė – nusileidus saulei skraidyti negalima. Dalius labiau nei kiti pilotai laikydavosi šios ir kitų taisyklių.“
„Mums visiems dabar svarbiausia išsiaiškinti, kas nutiko. Tyrėjams suteiksime visą reikalingą informaciją, kad tik paaiškėtų tiesa“, – kalbėjo kitas ilgametis žuvusio piloto draugas Žygimantas Valiūnas.
Jis pridūrė, kad lėktuvas VL-3, kuriuo skrido D.Aleksandravičius, gali skristi ir naktį. Vien todėl galima abejoti, kad tamsa tapo nelaimės priežastimi.
Lėktuvas turėjo įrangą, kuri įrašo 30 paskutinių skrydžio minučių duomenis.
„Tai kažkas panašaus į juodąją dėžę, tik nefiksuojami pokalbiai kabinoje“, – aiškino Ž.Valiūnas. Jis tikisi, kad ši įranga turėtų padėti atskleisti nelaimės aplinkybes.
Abu velionio bičiuliai visą sekmadienio naktį budėjo aerodrome, o išaušus patys lėktuvais kilo ieškoti dingusio bičiulio. Jie turi savo versiją, kas nutiko lemtingą šeštadienį.
Pirmasis skrydis – su dukra
T.Kuzmickas į aerodromą atvažiavo šeštadienį prieš 21 val. Dar buvo šviesu. D.Aleksandravičiaus žmona Audrė sunerimusi vaikščiojo prie angarų.
Ji Tomui papasakojo, kad sutuoktinis iš pradžių paskraidino jauniausią sūnų, paskui – 17-metę dukrą, o galiausiai į lėktuvą įsisodino 11-metį sūnų. Jie pakilo ir nebeparskrido.
D.Aleksandravičius su sūnumi ketino skraidyti iki 20 valandos.
„Du pirmi skrydžiai truko kelias minutes. Tai buvo trumpi vakariniai skrydžiai ramiu oru. Lygiai toks pat turėjo būti ir trečiasis“, – pasakojo T.Kuzmickas.
Bičiulis suprato – įvyko kažkas negera.
Jis nujautė, kad dingusio lėktuvo ir žmonių reikėtų ieškoti miške.
Būtent T.Kuzmickas gelbėjimo tarnyboms ir pranešė apie dingusį lakūną.
D.Aleksandravičiaus žmona Audrė visą naktį nesudėjo bluosto. Dukrą ir jauniausią sūnų iš aerodromo išsivežė teta. Moteris visą naktį laukė ir tikėjosi, kad jos vyras su sūnumi yra gyvi.
„Ji buvo labai rami, tramdė emocijas. Nežinojome, ką jai sakyti – guosti ar drąsinti“, – prisimena T.Kuzmickas.
Pritrūko tik 30 metrų?
Sudužusį lėktuvą surado ne pasieniečių sraigtasparniai, nuolat skraidę virš numanomos tragedijos vietos, o T.Kuzmickas.
Velykų rytą, vos pradėjus aušti, apie 5 val., jis ir Ž.Valiūnas į orą pakilo savais lėktuvais.
Po penkių minučių T.Kuzmickas pro savo kabinos lango stiklą pamatė tarp pušų įsmigusį lėktuvą.
„Vadovavausi logika, kur ir kaip Dalius galėjo skristi. Jis pakilo, padarė vieną posūkį, paskui kitą, sklendė virš miško. Galbūt nenorėjo vaiko išgąsdinti, nekilo labai aukštai, kad berniukui nepasidarytų bloga.
Jiems skrendant virš miško, matyt, sustojo variklis. Tokia yra mūsų versija. Taip sprendžiu iš propelerio“, – tvirtino pilotas.
Vyro spėjimu, galėjo sutrikti degalų sistema – variklis tiesiog liko be degalų.
Jis įsitikinęs, kad varikliui sustojus Dalius mėgino nusklęsti iki pievos: „Buvo likę 130 metrų. Pritrūko 30 metrų aukščio, kad perskristų pušis ir pasiektų pievą. Lėktuvas būtų ant pilvo nusileidęs – gal jis būtų buvęs apdaužytas, bet žmonės būtų likę sveiki.“
Galėjo išgelbėti tankmė
Pilotai yra išmokyti nelaimės atveju tūpti ir miške. Tačiau šiuo atveju pušys buvo per retos.
„Tankios medžių šakos galėjo sustabdyti lėktuvą, sumažinti kritimo greitį, tačiau retos pušys nesustabdė lėktuvo. Jis krito kaip į šulinį“, – kalbėjo T.Kuzmickas.
Suradęs sudužusį lėktuvą, pilotas radijo ryšiu susisiekė su policijos pareigūnais ir žemai skrisdamas rodė kelią jų automobiliams.
Nelaimės vietą ir lėktuvo nuolaužas apžiūrėjusio T.Kuzmicko teigimu, D.Aleksandravičius padarė viską, ką galėjo: „Jis lėktuvo užsparnius išleido prieš pat medžius, bandė aktyvuoti parašiutinę apsaugos sistemą, bet traukdamas saugiklį jį užlaužė. Susidėjo daug aplinkybių, kurios ir lėmė tragediją.“
Skraidino loterijos laimėtoją
Tuo pat lėktuvu, kuriuo su sūnumi į padangę pakilo D.Aleksandravičius, prieš dvi valandas iš Klaipėdos buvo grįžęs Ž.Valiūnas.
Tą dieną jis skrido į uostamiestį paskraidinti vieno keleivio – tokį prizą vienas aviacijos žurnalas buvo įsteigęs prenumeratos loterijos laimėtojui. Paskraidinęs jį pilotas grįžo į Vilnių. Iš viso ore jis praleido penkias valandas.
„Paluknio aerodrome susitikome su Daliumi, jo šeima, pabendravome. Jie buvo nusipirkę visko, ko reikia šventėms, – sekmadienį ketino važiuoti pas brolį“, – lėktuvo perdavimą prisimena Ž.Valiūnas.
Tapo lėktuvų pardavėjais
Vyras gyrė lėktuvą VL-3: „Tai vienas moderniausių, Europoje greitai populiarėjantis lėktuvas.“
Draugų kompanijai taip patiko šie lėktuvai, kad ėmėsi jais prekiauti.
„Mes penkiese – aš, Dalius, dar trys draugai – įkūrėme įmonę, kuri galėjo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje pardavinėti VL-3 lėktuvus“, – pasakojo Ž.Valiūnas.
Įmonė jau buvo pardavusi vieną tokį lėktuvą. „Rugpjūtį parskraidinome jį iš gamyklos Čekijoje, kovo mėnesį aš jį nuskraidinau pirkėjui į Vokietiją ir parskraidinau naują – tą, kuriuo skrisdami žuvo Dalius su sūnumi“, – prisimena pilotas.
Pilotavo nuo paauglystės
D.Aleksandravičius nuo 14 metų ėmė sklandyti, o 16 metų susikonstravo savadarbį lėktuvą. Iš medžio išdrožtas jo propeleris iki šiol kabo aerodromo angare.
Jaunystėje D.Aleksandravičius daug skraidė. Vėliau daugiau laiko skyrė šeimai, statėsi namą, todėl skraidymui nelikdavo laiko.
Prieš devynerius metus ekonomistas vėl grįžo į aviaciją. „Tada ir susipažinome. Kartu skraidydavome, dalyvavome ultrapilotų klubo veikloje. Jis buvo vienas aktyviausių klubo narių“, – pasakojo Ž.Valiūnas.
D.Aleksandravičius turėjo ir techniko pažymėjimą – ruošdavo lėktuvus skrydžiams.
Išbandė ir tolimą skrydį
Našle tapusi A.Aleksandravičienė su vyru susipažino studijų metais. Moteris yra informacinių technologijų specialistė. Žmona neprieštaravo vyro pomėgiui.
„Prieš porą metų juodu ir aš su žmona Erika išskridome dešimčiai dienų į kelionę po Europą – iš aukštai matėme Lenkiją, Čekiją, Vokietiją, Šveicariją. Skridome dviem lėktuvais.
Įveikėme daugiau kaip 4 tūkstančius kilometrų. Sėdėdamos keleivių vietose moterys tik iš pradžių buvo kiek įsitempusios, bet greitai nusiramino – net pradėjo planuoti kitą tokią kelionę“, – pasakojo žuvusio piloto bičiulis Ž.Valiūnas.
Po Europą poros keliavo tos pačios klasės ultralengvaisiais orlaiviais.
Šie lėktuvai skirti pramoginiams skrydžiams. Jais galima nuskristi didelius atstumus. „Tąkart nebuvo jokių nesklandumų“, – tikino Ž.Valiūnas.
Ir daug dirbo, ir laisvalaikį leido aktyviai
* Ekonomisto išsilavinimą turėjęs D.Aleksandravičius didžiausiai Lietuvoje baldus gaminančiai įmonei „Vilniaus baldai“ pradėjo vadovauti praėjusių metų pabaigoje.
* Prieš pat šios įmonės vadovo žūtį paskelbta, jog per pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovės apyvarta ir pelnas išaugo 50 procentų.
* Bendrovės „Invalda LT“, kuriai priklauso dalis „Vilniaus baldų“ akcijų, prezidentas Darius Šulnis D.Aleksandravičių apibūdino kaip labai darbštų ir talentingą verslininką: „Jis buvo geras, protingas žmogus, kuris galėjo dar daug padaryti.“
* Prieš tapdamas „Vilniaus baldų“ vadovu D.Aleksandravičius dirbo bendrovės LESTO Strategijos ir vystymo tarnybos direktoriumi. Keletą metų jis ėjo įvairias pareigas SEB banke.
* Buvę vilniečio kolegos banke pasakojo, kad jis visada rasdavo laiko įdomiam laisvalaikiui. D.Aleksandravičius rengdavo baidarių žygius, kartu su vaikais dalyvaudavo dviračių varžybose. Dviračiais jis keliaudavo ir užsienyje.
Lėktuvu galima įveikti ilgus atstumus
* Čekijoje šiais metais pagamintas ultralengvasis lėktuvas VL-3 buvo vienintelis Lietuvoje. Jis laikomas greičiausiu šios kategorijos lėktuvu. Jo greitis siekia 290 kilometrų per valandą.
* Tai dvivietis lėktuvas, kuriame piloto ir keleivio sėdynės sumontuotos šalia.
* Maksimalus VL-3 svoris kartu su įgula – 450 kilogramų. Orlaivio korpusas pagamintas vien iš anglies pluošto. Vienu pakilimu jis gali nuskristi iki 2400 kilometrų.
* Lėktuvo gelbėjimosi sistema montuojama kabinoje už ugniasienės. Prireikus pasinaudoti gelbėjimosi sistema, lėktuvas po parašiutu pakibtų pritvirtintas keturiuose taškuose ir išliktų stabilus nuleidimo metu. Jei parašiutu nuleisto orlaivio apgadinimai būtų nežymūs, gelbėjimosi sistemą jame būtų galima sumontuoti iš naujo.
