Tuo metu Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnyba ir toliau tvirtina, kad 35 proc. darbingumas mirštančiai moteriai buvo nustatytas teisingai, ir kaltę meta medikams.
Esą nustatinėjant darbingumą ji buvo pakankamai stipri, o jei per metus sveikata pablogėjo, naują darbingumo nustatymą turėjo rekomenduoti gydytojai.
Kovą pralaimėjo
Likus mažiau nei dviem savaitėms iki mirties Vilija parašė laišką lrytas.lt skilčiai „Bendraukime“ ir papasakojo, su kokiais absurdiškais valdininkų sprendimais susiduria sunkiai sergantys žmonės. Praėjusią savaitę apie pribloškiantį nedarbingumo tarnybos pasiūlymą eiti dirbti ji papasakojo ir „Lietuvos ryto“ televizijai. Kaunietė kovodama su vėžiu atidavė visas jėgas, o pirmadienį moteris atgulė paskutinio poilsio.
Vilija sirgo ūmine leukemija. Buvo atlikta kaulų čiulpų transplantacija, tačiau liga grįžo. Moteriai nuolat buvo pilamas donorų kraujas. Gydytojai galimybių pasveikti nebematė. Tačiau neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ligonei nustatė 35 procentų darbingumą ir nusiuntė ieškoti darbo.
„Kai nuėjau į tą kabinetą, man iš karto padavė laminuotą pažymėjimą ir pasakė: galite eiti dirbti arba į darbo biržą. Kaip dirbti? Kiek pajėgiat, sako. Pagal galimybes“, – taip prieš kelias savaites kalbėjo su mirtina liga kovojanti Vilija.
Užtenka jėgų? Į darbą!
35 proc. darbingumą ant mirties slenksčio esančiai moteriai nustačiusi specialistė atkerta tokio atvejo neprisimenanti. Ji paaiškino, kad nedarbingumą nustato griežtai tik pagal gydytojų diagnozę ir nurodytus kriterijus. Į kitus veiksnius valdininkai nekreipia dėmesio.
„Kaip įsakymai skamba, kaip yra parašyta, tuo ir vadovaujamės“, – sakė specialistė Lilijana Šamšonienė.
Atvertęs dokumentus, specialistės vadovas aiškina, kad nedarbingumas mirštančiai ligonei nustatytas teisingai. Nors moteriai diagnozuotas sunkus sveikatos sutrikimas, ji buvo priklausoma nuo kitų pagalbos, valdininkai vis vien aiškina, kad moteriai pakako jėgų dirbti trečdalį dienos.
„Šitas žmogus dar gali vaikščioti, dar gali mąstyti, dirbti lengvą, ne viso krūvio sėdimą darbą. Su onkologiniais ligoniais taip yra – baisi liga, perspektyva dažnai būna bloga, tačiau jie vertinami kaip ir visi ligoniai: kol dar kažką sugeba, tol yra darbingi“, – sakė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo (NDNT) Kauno 1-ojo teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Alfredas Urbanavičius.
Rodo pirštais į gydytojus
Sužinoję apie moters mirtį, Neįgalumo ir nedarbingumo tarnybos atstovai kaltina gydytojus. Esą šie turėjo rekomenduoti, kad nedarbingumas būtų nustatytas iš naujo. Į tarnybą galima kreiptis bet kada, sveikatos būklei pablogėjus.
„Ji mirė po metų. Kodėl gydantis gydytojas per tą laiką nenukreipė jos dar kartą? Jai gal dar ir slauga priklausė prieš mirtį. Ir nedarbingumą, ir slaugą būtume pripažinę“, – aiškino A.Urbanavičius.
„Pirmiausia nukreipimas į darbingumo nustatymo tarnybas ateina iš sveikatos sistemos. Taip, žinau šitą klausimą, ir su ministre diskutuosime, kaip išvengti tokių padarinių, apie kuriuos jūs kalbate. Tai pirmoje grandyje, tai yra sveikatos sistemoje, turėtų būti aiškiai apibrėžta ir identifikuota“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
