„Jeigu pradingę žmonės ir laivas atsirastų, įvyktų stebuklas, tačiau tokių rudens audrų šiaušiamoje Baltijoje nepasitaiko. Žvejų valtis su laimikiu ir tinklais, apsemta bangų, tikriausiai nugarmėjo į jūros dugną. Kiek laiko šiltais drabužiais apsirengę vyrai plūduriavo šaltame vandenyje? To niekas nežino – šalia jų tuo metu nieko nebuvo“, – kalbėjo kitas penktadienį priekrantėje menkes traukęs uostamiesčio žvejys Taurūnas Areškevičius.
Pakilo kelių metrų aukščio bangos
Dingę be žinios žvejai į jūrą išplaukė klaipėdiečio Virginijaus Jurkaus įmonei priklausančiu septynių metrų ilgio botu – tvirta, priekrantės žvejybai pritaikyta valtimi su varikliu. Netoliese žūklavęs T.Areškevičius pasakojo, kad tą rytą oras buvo neblogas. Po pietų padvelkęs stipresnis vėjas vakarop sustiprėjo – kelių metrų aukščio bangos ėmė blaškyti žvejų laivus.
„Toks bangavimas mano 11 metrų ilgio botui nėra pavojingos. Didelės grėsmės jis nekelia ir mažesnėms valtims, jeigu jos plaukia pabangiui. Atviroje jūroje, už kelių jūrmylių nuo kranto, žūklaujančius vyrus mačiau ryte, o paskui išsiskyrėme. Gal jie buvo nuleidę inkarą ir tvarkė sugautą laimikį? Bangų užlieta 1,5 tonos sverianti valtis galėjo nugrimzti į jūrą kaip kirvis. Ją dar galima rasti žinant tikslesnes vietovės, kurioje jie žūklavo koordinates“, – kalbėjo T.Areškevičius.
Kiti jūroje žūklavę žvejai, vos tik ji ėmė banguoti, greitai susirinko tinklus ir šovė į krantą. Kai kurie jų prisiminė, jog ragino paskubėti ir boto LTP-708 įgulą, bet vyrai numojo ranka – sakė, kad jiems dar reikia sutvarkyti laimikį: ne tik išrūšiuoti sugautas menkes, bet ir išskrosti, pagal dydį sudėlioti į dėžes, pasverti, užpildyti žūklės žurnalą, kurį gali patikrinti žūklės inspektoriai. Audringa jūra galėjo nubausti žvejus, kurie skrupulingai laikėsi nustatytų žvejybos taisyklių.
Inspektoriai ieško nestandartinių žuvų
T.Areškevičius neabejoja, kad taip ir buvo: „Krante žvejų deklaruojamus laimikius tikrinantys Žuvininkystės tarnybos inspektoriai džiaugiasi atradę kelias į mūsų tinklus įsipainiojusias nustatytų standartų neatitinkančias menkes. Dėl kelių smulkių žuvelių rašo protokolus, skiria pinigines baudas. Jiems nerūpi, kaip mažose valtelėse ant bangų galima tiksliai suskaičiuoti ir pasverti kiekvieną žuvį? Jūroje audros užklupti vyrai, rizikuodami savo gyvybe, bandė tai daryti ir žuvo.“
Vakarų Lietuvos žuvų produktų gamintojų asociacijos (VLŽPGA) vadovo Alfonso Bargailos ši tragedija nenustebino: „Įvyko, tai apie ką priekrantės žvejai seniai kalbėjo. Baltijoje leidžiama gaudyti tik didesnes nei 38 centimetrų ilgio menkes, o mažesnes reikia paleisti atgal į jūrą. Didesniuose žvejybos laivuose, kur įrengtos specialios žuvų laikymo patalpos, jų dorojimo cechai, laimikį tvarkyti kur kas paprasčiau nei atvirose žvejų valtelėse. Lūžtanti priekrantės banga užliejo vyrus ir nuskandino su valtimi.“
Priekrantės žvejybos įmonių savininkai jau daug metų maldauja, kad jiems būtų taikomos kitokios taisyklės nei didesniais 12–14 metrų ilgio laivais Baltijoje žūklaujantiems žvejams. „Jeigu jiems būtų leista tvarkyti savo laimikius ne atviroje jūroje, o krante, kai jie atplaukia į uostą, tokioms nelaimėms užkirstume kelią. Tačiau arogantiški Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento valdininkai nesileidžia į jokias kalbas – ignoruoja žvejų prašymus“, – tvirtino A.Bargaila.
Priekrantės žvejus, pasak A.Bargailos, įskaudino atsaini Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus reakcija į skaudžią nelaimę: „Pasakė, kad vyrai patys kalti dėl savo likimo – nereikėjo veržtis į jūrą ir žvejoti per audrą.“
Audrų dar niekas nenugalėjo
Žuvininkystės tarnybos atstovai tvirtina vykdantys Europos Sąjungos direktyvą dėl verslinės žvejybos Baltijos jūroje reglamentavimo – visų atplaukusių į uostus laivų įgulos privalo deklaruoti jau sutvarkytą ir pasvertą laimikį.
Tačiau žvejai tvirtina, jog tai – tik Briuselio direktyvas savaip perskaičiusių, susireikšminusių Žuvininkystės departamento valdininkų išvedžiojimai – sutvarkytus laimikius pagal ES reglamentą turi pateikti ne mažų valtelių, o didesnių kaip 12–14 metrų ilgio žvejybos laivai. Jie nesupranta, kodėl Šiaurės jūroje žvejams leidžiama gaudyti ir mažesnes menkes.
„Apie tai nekart kalbėjome su žvejybos verslą iš sostinės reguliuojančiais valdininkais. Kiek tragedijų jūroje dar prireiks, kad jie suprastų žvejų rūpesčius, netaikytų drakoniškų taisyklių bent jau žvejybos verslo nykštukams“, – kalbėjo A.Bargaila.
Didesnių Baltijoje žūklaujančių laivų savininkus vienijančios Vakarų Lietuvos žuvų pramonės konfederacijos (VLŽPK) vadovą Algirdą Aušrą irgi sukrėtė tragedija priekrantėje: „Užjaučiu žuvusiųjų šeimas. Verslinė žvejyba atvirose jūrose susieta su tam tikrais pavojais, kartais pareikalauja ir aukų. Tai – pati nemaloniausia ir skaudžiausia žvejų profesijos ypatybė.“
Didesnių laivų šeimininkai pritaria priekrantės žvejų mintims, kad žūklaujant atviroje Baltijos jūroje vertėtų vadovautis ne tik Briuselio instrukcijomis, bet ir sveiku protu, neprarasti žmogiškų jausmų, dėmesingiau išklausyti žvejų mintis ir nuomones.
„Nelengva tvarkyti laimikius mažose valtyse, ypač rudenį ir žiemą, kai jūrą pradeda šiaušti didelės bangos. Tačiau ir žvejai neturėtų prarasti nuovokos – juk audrų dar niekas nenugalėjo. Ne visi žūklės inspektoriai – žvėrys, tykojantys perkąsti gerklę menkių gaudytojams. Žvejybos Baltijos jūroje problemas galima išspręsti civilizuotai“, – įsitikinęs A.Aušra.
