Per audringą Baltiją į Klaipėdą skraidintas ir pavakare virš jūros iš radarų šeštadienį pradingęs lėktuvas An-2 bendrovėje „Klaipėdos avialinijos“ turėjo būti ketvirtasis tokio tipo orlaivis.
V.Šišniauskas portalui lrytas.lt pasakojo, kad bendrovė specialiems skrydžiams užsakymų sulaukia vis daugiau, todėl orlaivių poreikis didėja. Dabar „Klaipėdos avialinijos“ turi tris An-2 ir tris „Cesna“ tipo lėktuvus. Nors orlaiviai yra neblogos techninės būklės ir jais atliekami visi darbai, jų amžius jau siekia apie 35 metus.
Technika dirbo nepriekaištingai
Kadaise ir tas iš Švedijos skraidintas lėktuvas priklausė „Klaipėdos avialinijoms“. Lenkijoje pagamintą orlaivį pardavę vienai švedų kompanijai klaipėdiečiai ir toliau teikė techninės priežiūros paslaugas, pastatė švedų nupirktą naują variklį.
„Tiesą pasakius, dėl mažai naudoto variklio mes tą lėktuvą iš švedų ir atpirkome. Būtume turėję patikimą orlaivį, o dabar štai kaip išėjo“, – sunkiai atsiduso bendrovės vadovas.
Dingusį lėktuvą į Geteborgą Švedijoje iš Danijos atskraidino „Klaipėdos avialinijų“ pilotai Adolfas Mačiulis ir Alvydas Selmistraitis, kurie kartu su įmonės techniku automobiliu prieš tai buvo atvykę į Daniją. Įmonės specialistas prieš skrydį patikrino orlaivį ir jo funkcijas. Jam buvo duotas leidimas pakilti.
Iš Švedijos į Klaipėdą jūrų keltu grįžti susiruošęs technikas gavo patvirtinimą, kad lėktuvas sėkmingai atskrido į Geteborgą, o technika dirba nepriekaištingai.
Jei būtų kilę bent menkiausių įtarimų, pagal susitarimą technikas automobiliu būtų važiavęs į Geteborgą ir tikrinęs orlaivį toliau. Tačiau šeštadienį gavus pilotų pranešimą, kad jie jau pilasi degalus ir rengiasi kilti į Klaipėdą, buvo nuspręsta, kad įmonės technikas Švedijoje nebereikalingas, todėl į Klaipėdą išplaukė ankstesniu reisu.
Įmonė – svarbi Lietuvos žemės ūkiui
Tokio tipo lėktuvų techninė priežiūra yra viena iš bendrovės „Klaipėdos avialinijos“ paslaugų. Įmonės technikai dažnai komandiruojami į Švediją, Daniją, Norvegiją, Šveicariją, kur eksploatuojami mažieji orlaiviai.
Įmonės bazė – Klaipėdos aerodromas, kuris yra netoli uostamiesčio Dirvupių kaimo ribose šalia autostrados Klaipėda–Kaunas. Anksčiau aerodromo teritorijoje veikė didelis naudotų automobilių turgus. Dabar šioje aerodromo dalyje yra skraidymo mokymo bazė.
Kitoje „Klaipėdos avialinijoms“ priklausančioje aerodromo dalyje yra įmonės angarai, kuriuose lėktuvai laikomi ir remontuojami, bei pusės kilometro ilgio asfaltuotas kilimo ir tūpimo takas. Tokio ilgio takas mažiesiems lėktuvams yra pakankamas.
Bendrovėje dirba 25 žmonės. Vienuolika iš jų yra patyrę tokio tipo orlaivių pilotai. Pavyzdžiui, virš Baltijos jūros pradingusį An-2 valdė 40 metų skrydžių stažą turintys pilotai.
Beveik prieš 40 metų Klaipėdos priemiestyje įkurta įmonė yra svarbi šalies ūkiui. Sovietmečiu ji buvo sukurta kaip Rusijos aviakompanijos „Aeroflot“ padalinys žemės ūkio darbams. Šios įmonės užduotis buvo lėktuvais An-2, vadinamaisiais kukurūznikais, iš oro tręšti kolūkių laukus.
Laukų tręšimo iš oro paslaugas bendrovė teikia ir po privatizacijos. Tačiau specializuotų skrydžių poreikis šiuo metu yra išaugęs. Vienintelė licencijuota tokia mažosios aviacijos įmonė Lietuvoje yra gavusi valstybės užsakymą iš oro barstyti vakcinaciją nuo pasiutligės.
Pirmoji žinia buvo netiksli
Europos Sąjungos lėšomis finansuojama gyvūnų vakcinacija yra pagrindinis bendrovės pajamų šaltinis. Apie 3 mln. litų metinę apyvartą pasiekiančios įmonės pajamos vien iš vakcinacijos pernai sudarė apie 2 mln. litų.
„Šiemet pajamų iš vakcinacijos barstymo sulauksime mažiau, nes sumažėjo barstymo plotai. Tačiau tikimės papildomai užsidirbti iš pastaruoju metu didėjančių valstybės užsakymų nuo kenkėjų purkšti miškus“, – apie bendrovės finansinę situaciją pasakojo V.Šišniauskas.
Įmonės orlaiviais skraidinami parašiutizmo mėgėjai, teikiamos fotografavimo ir filmavimo iš oro paslaugos, pagal užsakymus vykdomi komerciniai apžvalginiai skrydžiai. „Klaipėdos avialinijos“ į pageidaujamą vietą gali nuskraidinti krovinius ir keleivius, tačiau atskleisti įkainių bendrovės direktorius nenorėjo.
Žinoma tik tiek, kad pasiskraidymai yra nepigus malonumas. Pavyzdžiui, per savaitgalį Palangoje vykusią vasaros sezono atidarymo šventę buvo siūloma paskraidyti iš Palangos oro uosto. Net 30 eurų vienam žmogui kainuojantys panoraminiai skrydžiai buvo atliekami Mažeikių parašiutininkų klubo orlaiviu An-2.
Beje, tokiu pat orlaiviu, koks dingo iš radarų šeštadienio pavakarę. Todėl gavus informaciją apie įvykusią nelaimę iš pradžių visi pamanė, kad į Baltijos jūrą galėjo nukristi pramogautojus skraidinantis lėktuvas. Vėliau paaiškėjo, kad tokia nelaimė nebūtų likusi nepastebėta, nes iš Palangos oro uosto pakildavęs orlaivis virš pakrantės skraidė tik iki jūros tilto, tolyn į jūrą neskrido.
