Dvynukus – berniuką ir mergaitę – Inga pagimdė Marijampolės ligoninėje birželio 9-ąją. Mažyliai gimė per anksti – aštuonių mėnesių, tačiau dėl jų būklės nekilo problemų. Vienas vaikelis svėrė 2800 gramų, kitas – 2500.
„Dėl priešlaikinio gimdymo, pagal nustatytą tvarką, turėjome moterį vežti į Kauno klinikas, tačiau procesas jau buvo prasidėjęs. Kad nereikėtų gimdyti greitosios pagalbos automobilyje, pasilikome gimdyvę Marijampolės ligoninėje ir pagalbą organizavome idealiai. Gimdymas praėjo normaliai“, – teigė Marijampolės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Elina Rutkauskienė, šioje srityje dirbanti 25 metus.
Gydytoja neigė kalbas, jog gimdymo metu Ingai lūžo dubens kaulai.
„Kai gimė pirmas vaikelis, gimdoje atsirado daugiau vietos, todėl tokiu atveju antrasis vaikas dažnai pasislenka skersas. Kad taip neatsitiktų, nes prireiktų Cezario pjūvio, vaikelį prilaikė viena medikė, o aš nuleidau vandenis“, – pasakojo E.Rutkauskienė.
Po gimdymo Ingai buvo daryti įvairūs tyrimai. Rentgeno nuotraukoje nesimatė jokių lūžių. Moteris nekraujavo, nepatyrė plyšimų.
Gimdyvė skundėsi stipriais skausmais. Jai buvo konstatuotas pirmojo laipsnio sąvaržos išsiskyrimas.
Medikai teigė, jog po gimdymo taip būna, nes tarpkauliniai raiščiai turi pakankamai prasiplėsti.
Ingai buvo duotas ortopedinis korsetas. E.Rutkauskienė teigė, jog gimdyvė pasijuto geriau.
„Po trijų dienų ją išleidome į namus. Ji nebuvo išgrūsta – vietų mūsų skyriuje yra. Gimdyvei nereikėjo jokio gydymo, ji nekarščiavo. Nuskausminamuosius vaistus moteris galėjo gerti ir namuose, be to, jai nurodėme daugiau pagulėti, nenusiimti korseto.
Gimdymo metu patirta komplikacija nėra būdinga sepsiui.
Dvynius nešiojančio organizmo imunitetas labai nusilpsta, gimdymas sukelia stresą.
Labai gaila, kad taip atsitiko. Kai išleidome ją, buvo viskas gerai. O po kelių dienų, išgirdusi, jog ši moteris mirė, pirmiausia pagalvojau, gal žuvo avarijoje“, – su ašaromis jauną gimdyvę prisiminė gydytoja E.Rutkauskienė.
Dukros netekusi L.Utkevičienė bei Ingos draugė Agnė Kriščiukaitienė įsitikinusios, jog Ingą iš Marijampolės ligoninės išleido per anksti.
„Manau, kad ją turėjo dar palaikyti, nes buvo nežmoniški skausmai. Ingutė vos užlipo į ketvirtą aukštą. Ji skundėsi, jog labai skauda rankas. Dėjau kompresus, bet jie nieko nepadėjo.
Nepraėjo para ir mes kvietėme Marijampolės greitąją pagalbą. Ingai stipriai skaudėjo ir rankas, ir dubens kaulus.
Vos išprašėme, kad mums duotų siuntimą į Kauno klinikas. Jose ir aparatūros daugiau, ir docentų dirba, jie labiau padėtų.
Klinikose iš skausmo balsu dejuojančią dukrą paguldė atskirame kambarėlyje, manęs pas ją neleido.
Medikų maldavau, kad greičiau padėtų Ingutei, bet man vis liepdavo laukti.
Po to padarė visokių tyrimų ir pasakė, jog galime važiuoti namo į Marijampolę, nes nieko blogo nenustatė.
Paryčiais, apie 5 valandą, grįžome į Marijampolę. Dukrai daviau dvigubą dozę nuskausminamųjų, tačiau jie beveik nepadėjo.
Ingutė vis maldavo jai padėti. O ką aš galiu, jei net gydytojai jai nepadeda?“ – verkdama L.Utkevičienė pasakojo apie dukros kančias.
Artimieji nusprendė Ingą vėl vežti į Marijampolės ligoninę. Skausmu besikankinačią smulkutę moterį laiptais žemyn į automobilį nunešė brolis.
Vyriškis teigė, jog ligoninės priėmimo skyriuje buvo ir daugiau pacientų, seseriai padėti niekas neskubėjo. Neištvėręs jis riktelėjo: „Ar matote, mano sesuo miršta“.
Ingos būklė buvo labai sunki. Marijampolės ligoninės medikai nebekartojo jokių tyrimų, prijungė lašinę ir skubiai išgabeno marijampolietę į Kauno klinikas.
L.Utkevičienė važiavo kartu su dukra. Paskutinį kartą gyvą dukrą motina matė, kai ją nuvežė klinikų koridoriumi.
Birželio 14-oji L.Utkevičienei liks širdį draskančiu prisiminimu. Tą dieną apie 19 val. klinikose užgeso jos dukros gyvybė.
„Inga labai norėjo pamatyti vaikus. Kai pirmą kartą ją vežėme į Kauną, ji buvo sąmoninga, kalbėjo, tikėjosi pasveikti.
Nuojauta, kad bus blogai man atsirado vėliau, kai pamačiau, jog Inga išbalusi kaip popierius, akys stiklinės, visa virpanti kaip nuo šalčio.
Jai labai pakenkė siuntinėjimas iš vienos ligoninės į kitą“, – kalbėjo Ingai ir jos artimiesiems daug padėjusi A.Kriščiukaitienė.
Pirminiais duomenimis, keturių vaikų motinos gyvybę pasiglemžė žaibiškas sepsis.
Sunkiai besiverčiantiems Ingos artimiesiems bei be gyvenimo draugės su dviem mažyliais ant rankų likusiam jų tėvui Krisčiui Andriukoniui reikalinga įvairi pagalba.
Ją ketina suteikti Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės „Caritas“, privatūs asmenys. ˙